PASYVUS NAMAS / NUOMONĖS IR PATARIMAI / Efektyvumas pasiekiamas ne vien termoizoliacijos centimetrais

Efektyvumas pasiekiamas ne vien termoizoliacijos centimetrais

Vieno seniausių Lietuvoje statybos periodinių leidinių autorė Zita Dobrovolskienė atkreipė dėmesį į tai, kad šilumos izoliacinių medžiagų storis, statant energiškai efektyvius namus, nėra vienintelė ir svarbiausia sąlyga. Žurnale „Statyba ir architektūra“ spausdinamame straipsnyje teigiama, kad statant energiškai efektyvų pastatą nemažiau svarbūs yra pastato architektūriniai sprendiniai, patalpų sandarumas ir inžinerinės sistemos.

Statyba ir Architektura

Energinį efektyvumą pastatuose galima pasiekti ne tik storinant pastatų atitvaras. Daug lemia ir teisingi architektūriniai sprendimai. Sertifikuotas pasyviųjų namų projektuotojas Martynas Ramonas tvirtino, kad reikia griauti mitą, jog energiškai efektyvus namas yra kur kas brangesnis nei įprastas.

„Žinoma, pradinės investicijos statant pasyvųjį namą yra didesnės, nes daugiau laiko ir lėšų skiriama išsamiai parengti projektą. Specialia pasyviojo namo projektavimo programa įvertinus visus būtinus kriterijus, o jie pasyviesiems namams taikomi itin griežti, apskaičiuojamas energijos poreikis, parengiami išsamūs konstrukciniai, šildymo ir vėdinimo sistemos, vandentiekio ir elektros sistemų brėžiniai“, – aiškino inžinierius.

Projektuotojas pabrėžė, kad pats statybos procesas turi būti kruopščiai prižiūrimas, o naudojamos medžiagos bei inžineriniai įrenginiai – kokybiški.

„Tačiau jei skaičiuotume, pavyzdžiui, penkiasdešimties metų laikotarpiui eksploatacines tokio kokybiškai įrengto pastato išlaidas šildymui, remontui, jei įvertintume išmetamo anglies dvideginio kiekį, patogias sąlygas ir tai palygintume su įprastinės statybos pastatais, manau, iš karto pamatytume visus pranašumus“, – sakė M. Ramonas.

Pasyvus namas Suomijoje, Paroc Promise

Įvertinus pastato kokybę, pakilusią vertę, ilgaamžiškumą, patogias gyvenimo sąlygas ir apie 80 proc. mažesnes eksploatacines pastato išlaidas, pasyvusis bei energiškai efektyvus namas kainuos kur kas pigiau nei įprastos statybos.

 

Patalpų orientacija

 

Energiniam namo efektyvumui turi įtakos ir tai, kokioje vietoje bus statomas pastatas: ant kalvos, dauboje ar lygioje vietoje. Bendrovės „Statybų lyga“ architektas projektuotojas Martynas Zigaitis įsitikinęs: itin svarbu tinkamai įvertinti vietoje esančius gamtos šaltinius.

„Sakykime, pastatas stovės vidury miško ir bus apsuptas aukštų medžių, pro kuriuos sunkiai prasiskverbia tiesioginiai saulės spinduliai. Tuomet reikės parinkti tokią rekuperacinę sistemą, kuri tiektų jau pašildytą orą į vidų. Projektuojant pasyvųjį namą ant kalvos ar lygioje vietoje gali kilti didelis vėjas, tačiau tokiam pastatui vieta neigiamos įtakos neturės, jei bus tinkamai parinktos konstrukcijos“, – sakė M. Zigaitis.

Anot architekto, Lietuvoje dar labai trūksta kompetencijos projektuoti energiškai efektyvius pastatus. Tokius statinius reikia suvokti kaip alternatyvų variantą ir išaiškinti jų naudą, o ji yra akivaizdi.

Vienas paprastesnių, tačiau, be abejo, svarbių architektūrinių sprendimų siekiant energinio efektyvumo – tinkamai parinkti pastato padėtį pasaulio šalių atžvilgiu.

Stengiamasi, kad kuo daugiau langų būtų pietinėje namo pusėje. Taip pasinaudojama pro langus pratekančia saulės šilumos energija, maksimaliai išnaudojama nieko nekainuosianti dienos šviesa.

„Kur langai maži arba jų visai nėra, mažesnį saulės šilumos pratekėjimą kompensuoja papildomas izoliacijos sluoksnis, didesnio efektyvumo ventiliacijos–rekuperacijos sistema. Galutinis geras rezultatas pasiekiamas taikant kompleksinius sprendimus. Itin svarbus glaudus architekto, projektuotojo bei užsakovo bendradarbiavimas“, – sakė energiškai efektyvių namų projektuotojas M. Ramonas.

Pasukus pastatą atitinkamu kampu, ne paskutinėje vietoje turi būti ir patalpų išdėstymas. Specialistai pataria pietinėje pusėje numatyti gyvenamąsias, dažnai naudojamas patalpas. Šiaurinės pusės ašyje galima planuoti įvairias buitines patalpas, skalbyklą, laiptinę, virtuvę, nes joje dėl vykstančių procesų savaime gaminama šilumos energija.

Ne itin išsamiai į pasyviųjų namų privalumus įsigilinę žmonės mano, kad tokiuose namuose yra daug sudėtingos technologinės įrangos. Tokią nuomonę neigiantys specialistai sako, kad vienintelis sudėtingesnis įrenginys tokiuose namuose yra ventiliacijos sistema su šilumokaičiu ir nedidelė šildymo sistema pagal konkretų namo projektą.

 

Langų svarba

 

Siekiant aukščiausio energinio efektyvumo labai svarbu išvengti ir nereikalingų saulės spindulių vasarą.

„Svarbu atsižvelgti į vasaros bei žiemos laikotarpį ir patalpų orientavimą į pietus ar šiaurę. Vasaros metu pastatas bus puikiai vėsinamas, jei šalia namo bus pasodinta vijoklinių augalų. Jie vasarą natūraliai saugos pastatą nuo tiesioginės saulės šilumos, o žiemą šių augalų tiesiog neliks“, – patarė bendrovės „Statybų lyga“ architektas projektuotojas Martynas Zigaitis.

Kaip alternatyvą vijokliniams augalams M. Ramonas pietinės orientacijos namo fasaduose siūlo virš langų suprojektuoti stogelius, kurie šviečiant saulei mes į langą šešėlį. Tačiau kituose fasaduose – vakariniame ar rytiniame, tokios priemonės vargu ar padės, mat saulė rytą ir vakare būna žemai. Pasak specialisto, šiuo atveju patartina įsirengti apsaugines lauko ar vidaus žaliuzes arba langus rinktis su užveriamomis langinėmis.

„Langas – mažiausią šilumos varžą turinti atitvarinė konstrukcija, tačiau parinkus tinkamą langų plotą ir orientuojant juos į pietus šie tampa tarsi radiatoriai žiemos metu. Pro juos į pastato vidų patenka daugiau šilumos energijos negu prarandama. Geometrinė langų forma iš esmės neturi jokios įtakos“, – sakė R. Ramonas.

 

Architektams ribojimų nėra

 

M. Ramonas pabrėžė, kad dar projektavimo stadijoje svarbu įvertinti atitvarų šilumos perdavimo koeficiento dydį U, kuris negali būti didesnis nei 0,15 W/(m2 K), tačiau tikslus nustatomas kiekvienam pastatui atskirai pagal pasyviųjų namų projektavimo programos gautus rezultatus.

Anot inžinieriaus, apie namo sudedamųjų dalių ypatybes būtina galvoti pačioje pradžioje. Kaip namas atrodys išoriškai, neturėtų būti svarbiausias kriterijus. Tačiau inžinierius pataria vengti įvairių išsikišimų fasaduose, mat teks papildomai investuoti į pastato sandarumo užtikrinimą jį statant.

„Pasyvusis namas gali būti bet kuris pastatas, tam tinka daugelis tradicinių konstrukcijų, nėra namo formos ar apdailos apribojimų. Tačiau yra rekomendacijų. Išorinėms atitvaroms ir stogui tinka daugelis tradicinių Lietuvoje naudojamų medžiagų. Pastato geometrija – palankus statinio apvalkalo, kitaip tariant, atitvarų ir jo tūrio, santykis“, – kalbėjo architektas M. Zigaitis.

Pasyvus karkasinis namas

 

Svarbu – sandarumas

 

Statant pasyvųjį namą naudojamas storesnis izoliacijos sluoksnis, šiltesni langai ir durys, efektyvi ventiliacijos sistema su šilumokaičiu, visi inžinerinių sistemų vamzdynai ypač gerai izoliuojami. Tik tiksliai apskaičiavus pastato energijos balansą, būtiną šildymo sistemos galingumą, sprendžiama, kokia bus naudojama šildymo sistema.

Pasak M. Ramono, kad statybų procesas būtų lengvesnis, jau projektavimo stadijoje labai svarbu numatyti, kaip bus užtikrinamas pastato sandarumas, kaip bus išspręsti skirtingų konstrukcijų mazgai sandūrose.

„Būtent tokiose vietose dažniausiai atsiranda papildomų šilumos nuostolių per ilginius šilumos tiltelius ir dėl nesandarumo. Mūsų tikslas – minimaliai sumažinti šilumos nuostolius per atitvarines konstrukcijas, nesandarias jungtis, neefektyvią ventiliacijos sistemą ir maksimaliai panaudoti nemokamus energijos šaltinius: saulės šilumą, buitinius prietaisus, pastato gyventojus. Suskaičiavę šį energijos balansą matome, kiek mokamos energijos turėtume nusipirkti, kad gyventume komforto sąlygomis“, – sakė pasyviųjų namų projektuotojas M. Ramonas.

Namo vizualizacija, projektavimo stadija

 

Kvėpuoja grynu oru

 

Kartais pateikiama nuomonė, kad pasyviuosiuose namuose sudaromos visos sąlygos pelėsiui įsiveisti. Šiai nuomonei paneigti M. Ramonas turi tvirtą pagrindą: „Sandarus pasyviojo namo apvalkalas užtikrina kontroliuojamus oro srautus, energijos taupymą, malonią aplinką gyventi. Gera ventiliacija sandariame name nuolat tiekia šviežią geriausios kokybės orą, o panaudotą kartu su nemaloniais kvapais pašalina lauk. Taigi pasyvusis namas, kaip ir žmogaus plaučiai, kvėpuoja tik šviežiu oru“, – patikino M. Ramonas.

Specialistas pabrėžė, kad santykinis šilto oro drėgnumas yra kur kas didesnis nei šalto, todėl šiltas oras, keliaudamas pro nesandarias atitvarines įprastinio namo konstrukcijas arba liesdamasis prie šaltų paviršių, kondensuojasi. Tokios sąlygos pelėsiui atsirasti – itin palankios. Vidinis ir išorinis pasyviojo namo apvalkalas yra sandarus, o paviršių temperatūra labai panaši į vidutinę oro temperatūrą, todėl juose nėra vietos skersvėjams ar pelėsiams.

 

Parengta pagal žurnalą „Statyba ir architektūra“

 

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus matomas.Būtini laukai pažymėti *

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Į puslapio pradžią

Tai bandomoji parduotuvė, skirta tik testuoti — užsakymai nebus vykdomi. Atšaukti