PASYVUS NAMAS / NUOMONĖS IR PATARIMAI / Kaip išvengti klaidų šiltinant sienas

Kaip išvengti klaidų šiltinant sienas

Dr. Audronė Endriukaitytė

Dr. Audronė Endriukaitytė

Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie energinį pastatų efektyvumą, šilumos nuostolių mažinimą ir tiek apie senų būstų modernizavimo, tiek apie energiškai efektyvių naujų namų statybos sprendimus. Kad pasiektume norimą rezultatą ir gyventume šiltuose jaukiuose namuose, reikėtų atkreipti dėmesį į tinkamą būstų šiltinimą.

Pradėkime nuo šilumos izoliacijos įrengimo, t.y. bendrųjų nuostatų, taikomų šilumą izoliuojančių medžiagų gaminiams.

 

Kiekvienas statytojas turi žinoti, kad:

• šilumos izoliacija turi priglusti prie šiltinamo paviršiaus;

• šilumos izoliacijos plokštės turi būti perstumtos viena

kitos atžvilgiu;

• įrengiant dviejų sluoksnių šilumos izoliaciją, antro

sluoksnio gaminiai turi uždengti po jais esančių plokščių siūles;

• plyšiai tarp šilumos izoliacijos plokščių turi būti užkamšyti (užpildyti);

• kai šilumos izoliacijos sluoksnis vėdinamose sienose įrengiamas iš universalių plokščių, būtina įrengti apsaugą nuo vėjo.

Trumpai apžvelkime dažniausiai naudojamus sienų šiltinimo būdus. Jie šiek tiek skiriasi pagal pasirinktą konstrukciją.

 

trisluoksnis muras

Trisluoksnio muro sienos šiltinimas

Trisluoksnio mūro sienos. Dažnas sprendimas naujai statomiems mažaaukščiams pastatams šiltinti yra šilumos izoliacijos įrengimas mūro sienos viduje. Sienos laikančioji dalis gali būti mūrijama iš įvairių plytų ar blokelių. Šilumos izoliacijos storis priklauso ir nuo mūrinės dalies šiluminės varžos, tačiau dažniausiai yra ne mažiau kaip 15 cm. Šilumos izoliacija gali būti įrengta vienu sluoksniu, jei yra naudojama speciali trisluoksnio mūro sienoms šiltinti skirta plokštė, kuriai nereikalinga papildoma apsauga nuo vėjo. Šis būdas tinka, kai iš karto mūrijami vidinis ir išorinis mūro sluoksniai, tačiau jis gali būti naudojamas ir tais atvejais, kai apdailos mūro sluoksnis įrengiamas vėliau.

Šilumos izoliacija gali būti įrengiama iš dviejų skirtingų t.y. universalių, ir apsaugos nuo vėjo plokščių. Šį būdą rekomenduojame taikyti tik tada, kai iš pradžių mūrijamas vidinis sluoksnis, tada siena šiltinama, po to įrengiamas apdailos mūras. Labai svarbu nepamiršti įrengti vėdinamą 30–40 mm pločio oro tarpą ir užtikrinti oro judėjimą jame, t.y. sienos apačioje reikia įrengti angas orui patekti, o viršuje – angas jam išeiti.

Mūro arba gelžbetonio sieną šiltinant iš išorės reiktų atskirti du pagrindinius sienų tipus: vėdinamas ir nevėdinamas sienas. Abu sprendimai naudojami tiek renovuojant senus pastatus, tiek statant naujus.

Vėdinama siena.

Vėdinama siena.

Vėdinamos sienos

Vėdinamai sienai šiltinti naudojamos specialios vėdinamoms sienoms šiltinti skirtos plokštės, kurios prie sienos tvirtinamos tvirtinimo elementais, o fasado apdailos plokštės tvirtinamos prie karkaso. Dedamas vienas mineralinės vatos plokštės sluoksnis, papildoma apsauga nuo vėjo nereikalinga. Kitas vėdinamos sienos įrengimo variantas, kai mineralinės vatos universalios šilumos izoliacijos plokštės montuojamos metaliniame karkase, o ant viršaus įrengiama apsauga nuo vėjo iš specialių mineralinės vatos plokščių, kurios tvirtinamos ant karkaso. Taip sumažinami šilumos nuostoliai per metalines jungtis. Individualiems mūriniams namams šiltinti naudojamas panašus sprendimas. Skirtumas tik tas, kad šiuo atveju naudojamas ne metalinis, bet medinis karkasas.

 

Nevėdinamos sienos, pamato ir perdangos mazgas.

Nevėdinamos sienos, pamato ir perdangos mazgas.

Nevėdinamos sienos

Ypač populiarus sienų šiltinimo būdas yra tinkuojamų fasadų įrengimas. Šis būdas plačiai naudojamas tiek šiltinant naujus, tiek renovuojant senus pastatus. Šiuo atveju šilumos izoliacija klijuojama prie sienos ir tvirtinama mechaniškai, įrengiamas armavimo ir apdailos sluoksnis iš tinko. Labai svarbu pasirinkti tinkamą sistemą. Šios sistemos ženklinamos CE ženklu ir parduodamas visos sistemos kompleksas. Lietuvoje ypač trūksta kompleksinio požiūrio: dėl neišmanymo ar taupumo dažnai perkame vienos sistemos klijus, kitos – tinklelius ir armavimo sluoksnį, o trečios – apdailos sluoksnį. Tačiau visi sistemos komponentai turi būti kruopščiai derinami tarpusavyje. Į vieną šiltinimo sistemą sudėję įvairių sistemų elementus, veikiau patirsime nuostolių nei sutaupysime.

 

Daugiau informacijos apie tinkuojamų ir vėdinamų sienų sistemų skirtumus, jų privalumus ir trūkumus rasite asa.lt tinklapyje publikuojamame D.Ramoškevičiūtės straipsnyje.

Brėžinius energiškai efektyvių, pasyvių namų sienoms ir perdangoms rasite kataloge „Statau šiltą namą“.

 

.

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus matomas.Būtini laukai pažymėti *

*

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>

Į puslapio pradžią