PASYVUS NAMAS / NUOMONĖS IR PATARIMAI / Kas yra pasyvus namas?

Kas yra pasyvus namas?

Pastatai ES sunaudoja apie 40 proc. visos energijos, o tai yra net dvigubai daugiau už transportą.

Pastatai ES sunaudoja apie 40 proc. visos energijos, o tai yra net dvigubai daugiau už transportą.

Pasyviu namu paprastai vadinamas toks energiškai efektyvus ir kokybiškas namas, kurio energijos poreikis yra itin mažas. Pasyvus namas sunaudoja tik ketvirtadalį arba dar mažiau standartiniam namui reikalingos energijos ir pasižymi kokybišku mikroklimatu. Pasyvaus būsto efektyvumas paremtas efektyvia pastato šilumos izoliacija bei padidintu jo atitvarų sandarumu.

Svarbiausia pasyvaus, energiškai efektyvaus namo idėja yra siekis sumažinti pastato energijos poreikį ir tuo pat metu sukurti kokybišką aplinką jo viduje.

Statistiškai, net 90 procentų savo laiko mes praleidžiame patalpose – namuose, darbe, svečiuose, parduotuvėse ir pan. Kokybiški pastatai mums yra labai svarbūs. Energiškai efektyvių pastatų patalpose sukuriama sveikesnė bei komfortiškesnė aplinka.

Pasyvių namų judėjimo istorija

Pastatų energiniu efektyvumu ir energijos suvartojimu pastatuose susirūpinta 1973 metais kilus energetikos krizei. Tuomet buvo atlikti pirmieji pastatų energinio efektyvumo auditai. Pastatų energinio efektyvinimo judėjimą vėliau dar skatino ir globalinis atšilimas bei sparti klimato kaita.

Apie pasyvaus namo standartą pirmieji 1988 m. prabilo Lundo universiteto (Švedija) profesorius Bo Adamson ir Vokietijos Būsto ir aplinkos instituto mokslininkas Wolfgang Feist. Jų iniciatyva 1990 m.Darmstadte (Vokietija) buvo pastatytas pirmasis pasyvus namas. 1996 metais Wolfgang Feist įkūrė Pasyvaus namo institutą (Passivhaus-Institut). Per pirmuosius 20-imt metų Europoje buvo pastatyta apie 25000 pasyvių namų. Daugiausiai – Vokietijoje ir Austrijoje.

Pasyvių namų iniciatoriai profesorius Bo Adamson (kairėje) ir Wolfgang Feist (dešinėje).

Pasyvių namų iniciatoriai profesorius Bo Adamson (kairėje) ir Wolfgang Feist (dešinėje).

1996 metais Wolfgang Feist sutelkta darbo grupė sukūrė specialų įrankį pasyvių namų statytojams – Pasyvaus namo planavimo programą (PassivhausPlaner, PHPP). Šis projektas buvo komercializuotas Europos Sąjungos lėšomis pagal CEPHEUS programą. 2000-2001 metais pasyvaus namo koncepciją pasitvirtino pirmos penkios ES šalys.

Jungtinėse Amerikos Valstijose pirmasis pasyvus namas buvo pastatytas 2003 m. Ilinojaus valstijoje (Urbana), o pirmuoju JAV sertifikuotu pasyviu namu tapo 2006 metaisšaliaBemidji pastatytas CampWaldsee namas (Minesotos valstija).

Pirmasis standartizuotas, kartotinis, surenkamas namas pastatytas2005 m. Airijoje. Jį pastatė Scandinavian Homes kompanija.

Pirmasis 1990 m. pastatytas pasyvus namas Darmstadte (Vokietija).

Pirmasis 1990 m. pastatytas pasyvus namas Darmstadte (Vokietija).

 

Įstatyminė bazė Lietuvoje

      Lietuvoje, siekiant pritaikyti 2010 m. gegužės 19 d. priimtą ES direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo (2010/31/ES), buvo priimtas LR statybos įstatymo papildymo 9 (1), 9 (2) straipsniais ir 24, 43 (1), 51 straipsnių 2 priedo pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-2031 (Žin., 2012, Nr. 63-3170).

        Esminiai pokyčiai bus šie:

Ø  praplėstas sąrašas pastatų, kuriems taikomi minimalūs energinio naudingumo reikalavimai, numatant, kad minimalūs energinio naudingumo reikalavimai būtų privalomi ir atnaujinamiems (modernizuojamiems), ir remontuojamiems pastatams (jų dalims);

Ø  praplėstas atvejų, kai privalomas pastatų energinio naudingumo sertifikavimas, sąrašas;

Ø  nustatyta, kada turi būti atliekamas pastatų energinio naudingumo sertifikavimas, ir pagrindiniai sertifikato pateikimo statinio pirkėjui ar nuomininkui principai;

Ø  numatytos prievolės, susijusios su energijos beveik nenaudojančių pastatų statyba, t. y., kad po 2020 m. gruodžio 31 d. visi, o po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių naujai statomi pastatai turi būti energijos beveik nenaudojantys pastatai.

Nuo 2013 m. sausio 9 d. įsigalioja ir nauja Statybos techninio reglamento STR 2.01.09:2005 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ redakcija, numatanti, kad:

Ø  iki 2014 m. nauji pastatai ar jų dalys turi atitikti C klasės pastatams keliamus reikalavimus;

Ø  nuo 2014 m. nauji pastatai ar jų dalys turi atitikti B klasės pastatams keliamus reikalavimus;

Ø  nuo 2014 m. rekonstruojamų, atnaujinamų (modernizuojamų) ar remontuojamų pastatų (jų dalių), kai rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar remonto kaina sudaro daugiau kaip 25 proc. pastato vertės, energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip C;

Ø  nuo 2016 m. nauji pastatai ar jų dalys turi atitikti A klasės pastatams keliamus reikalavimus;

Ø  nuo 2018 m. nauji pastatai ar jų dalys turi atitikti A+ klasės pastatams keliamus reikalavimus;

Ø  nuo 2021 m. nauji pastatai ar jų dalys turi atitikti A++ klasės reikalavimus.

Taip pat, atsižvelgiant į direktyvos nuostatas, reglamente pakeista pastatų energinio naudingumo įvertinimo metodika ir patikslinta pastatų energinio naudingumo sertifikavimo schema.

 

Aplinkos apsaugos nauda

  • Nuolatinė nauda: pagal pateiktus ES Tarybos duomenis, pagaminti naują elektros energijos kilovatvalandę kainuoja nuo 50 iki 400 procentų brangiau, nei ją panaudoti taupiai ir efektyviai.
  • Sumažinta CO2 tarša: Vidutinio dydžio gyvenamasis namas per metus į atmosferą išmeta iki 6,000 kg CO2. Gyvenant tokio pat dydžio pasyviame name, atmosferos tarša sumažėja iki 2,100 kg CO2 per metus.
  • Triukšmo lygio mažinimas: Storesnės ir gerai apšiltintos atitvarinės konstrukcijos geriau apsaugo nuo išorės triukšmo, o tai paprasčiausiai reiškia tylesnius kambarius ir geresnį poilsį netoli triukšmo zonų esančiose vietose (eismas, vaikų žaidimo aikštelės, stadionai, pramonė ir pan.).

Gyventojams teikiama nauda

  • Šiluminis komfortas (taip pat ir vasarą): daugiau nebeteks šalti pėdų ar kęsti skersvėjų, nes energiškai efektyvus namas yra kruopščiai apšiltintas, jo konstrukciniai elementai ir jungtys sandarios, o šiluminiai tilteliai minimizuoti.
  • Geresnės kokybės vidaus oras: Grynas oras yra tiekiamas nuolatos, jis filtruojamas, todėl išorės negatyvus poveikis sumažintas maksimaliai.
  • Lengvesnė priežiūra: Mažiau techninių įtaisų ir sistemų: nereikalinga šilumos sistema yra kompensuojama paprastu rekuperacinės vėdinimo sistemos darbu. Mažiau priežiūros darbų ir išlaidų.

Ekonominė nauda

  • Mažos eksploatacinės išlaidos: tokio tipo namo eksploatacija nereikalauja papildomų investicijų.
  • Mažos gyvenimo išlaidos: Energiškai efektyvios konstrukcijos leidžia pajusti realią ekonominę naudą jau nuo pat pirmos dienos. Pasyvus namas sutaupo mažiausiai 75 proc. šildymui reikalingos energijos per metus.
  • Stabili vertė: Parduodant energiškai efektyvų namą, jo pardavimo kaina bus iki 30 proc. didesnė už įprastinio namo kainą.
  • Projektavimo laisvė: Jokių brangiai kainuojančių papildomų reikalavimų ar suvaržymų architektūrinei pastato daliai nėra.
  • Mažiau techninės įrangos: pasyviame name nėra atskiros šildymo sistemos. Reikalingą šilumos kiekį pateikia vėdinimo sistema su ypač efektyviu šilumokaičiu.

Socialinė nauda

  • Sukuriamos naujos darbo vietos, didinamas šalies vidaus produktas: įgyvendinant energiškai efektyvių namų projektus 75 proc. nuo visos padidėjusios statybų sumos teks vietinėms statybų kompanijoms, o 25 proc. teks daugiausiai vietiniams statybinių medžiagų gamintojams. Sukurtos naujos darbo vietos statybose paskatins plėtrą ir kitose srityse.
  • Mažiau priklausomybės nuo importuojamų energinių resursų: energiškai efektyvių būstų statyba leis sumažinti energetinių resursų naudojimą ir priklausomybę nuo išorinių žaliavų tiekėjų.

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus matomas.Būtini laukai pažymėti *

*

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>

Į puslapio pradžią