Ši iliustracija puikiai parodo kaip skiriasi termovizija kai langas yra šilumos izoliaciniame sluoksnyje ir kai yra laikančioje sienoje.
Kodėl statant arba renovuojant pastatus langus reikėtų montuoti ne langų angokraščiuose (laikančioje konstrukcijoje), bet izoliaciniame sluoksnyje? Atsakymas galėtų būti maždaug toks: sumontavus langus termoizoliaciniame sluoksnyje patiriami mažesni šiluminės energijos nuostoliai per lango perimetru susidarantį ilginį šilumos tiltelį.
Kaip žinia, pastatuose šiluminiai tilteliai (populiariai vadinami – šalčio tiltais) dažniausiai susidaro ne tik sienų kampuose, stogo ir sienų sandūrose, perdangos ir sienų jungimo vietose bet ir ties lango ir sienos sandūra, tai yra palei angokraščius. Šio šilumos tiltelio galima išvengti sumontavus langus apšiltinimo arba šilumos izoliacijos sluoksnyje. Tokiu būdu vidinė angokraščio ir vidinė lango paviršiaus temperatūros tampa aukštesnės.
Be to, tokiu būdu sumažinama angokraščių peršalimo rizika, galimas pelėsio atsiradimas aplink sandarius, bet peršalančius angokraščius.
Montavimo medžiagų didmeninės prekybos įmonės UAB „Reimpex Kaunas“ direktorius Egidijus Gelūnas sako, kad vidaus patalpoje esant +20 C temperatūrai ir 50 proc. santykinei drėgmei rasos taško susidarymo temperatūra yra +9,3 laipsniai pagal Celsijų. Tokiu būdu vidaus patalpose lango ir angokraščio paviršiaus temperatūra turi būti didesnė už +10 laipsnių (kai lauke -15 oC). Tik tokiomis sąlygomis suprojektuotas, pagamintas ir sumontuotas langas funkcionuos tinkamai.
Termovizijos skirtumai priklausomai nuo lango montavimo būdo.
Akivaizdi ekonomija
Statybinės fizikos specialistai yra suskaičiavę, kad šiluminės energijos nuostoliai per langus, kurie sumontuoti laikančioje konstrukcijoje, yra penkis kartus didesni už tuos šilumos nuostolius, kurie patiriami pro šiltinimo sluoksnyje sumontuotus langus.
Matematika šiuo atveju maždaug tokia. Pavyzdžiui, 120 m2 ploto gyvenamajame name langų plotas sudaro apie 15 proc. grindų ploto, t. y. 18 m2. Kad būtų lengviau skaičiuoti, tarkim, kad tai yra 10 vienetų vienodų langų, kurių matmenys 1,2×1,5m, plotas – 1,8 m2, perimetras – 5,4 m. Taigi visų langų perimetras bus 54 m, o savitieji šilumos nuostoliai per langų perimetru susidarančius ilginius šiluminius tiltelius, jeigu langai sumontuoti konstruktyve arba buvusiųjų langų vietoje, bus 27 W/K, jeigu montuojami termoizoliaciniame sluoksnyje – 5,4 W/K. Įvertinę vieno šildymo sezono trukmę (219 parų) ir vidaus ir išorės temperatūrų skirtumą (19,6 0C), gauname, kad šilumos nuostoliai per langų perimetru susidarančius ilginius šiluminius tiltelius, jeigu langai sumontuoti buvusiųjų vietoje, bus 2781 kWh, o jeigu termoizoliaciniame sluoksnyje – 556 kWh per šildymo sezoną. Skirtumas – išties labai didelis. Jei jūsų name pagamintos šiluminės energijos kilovatvalandė kainuoja, na, tarkime 0,3 Lt, tai per metus susidaro 667,50 Lt. Beveik puse lango kainos!
Montavimo būdai
Izoliaciniame sluoksnyje pradėjus montuoti langus Lietuvoje dažniausiai buvo taikomas pats paprasčiausias būdas: aplink angokraštį sumeistraujama tam tikra dėžė iš medienos. Impregnuotų balkių ar klijuotos medienos tašų. Į tokią dėžę langas tuomet montuojamas lygiai taip pat, kaip jis būtų montuojamas į angokraštį laikan2ioje konstrukcijoje. Tačiau medis drėksta, trūnija, deformuojasi, pūva. Be to, toks medinis rėmas tarp lango profilio ir apšiltinimo medžiagos neužtikrina pakankamai geros šilumos izoliacijos.
Atsiradus rinkoje įvairiems kronšteinams, laikikliams, tvirtinimo elementams ir atraminėms detalėms langų montavimas apšiltinimo sluoksnyje gerokai patobulėjo. Tvirtinant langus į šiltinimo sluoksnį dabar vis dažniau jau naudojami atraminiai elementai – kronšteinai iš metalo, medienos, plastiko ar stiklo pluošto. Renkantis atraminių detalių medžiagą žinotina, kad masyvo mediena gali deformuotis, metalo detalės yra šaltos, atramoms labiau tinka tam skirtos detalės iš plastiko arba stiklo pluošto. Pasirinkimas didelis, kainos – skirtingos. Čia jau – statytojo apsisprendimo reikalas. Principinę langų montavimo šilumos izoliaciniame sluoksnyje schemą galite rasti ČIA.
Bene didžiausias apkrovas išlaiko tokio tipo kronsteinai.
Čia dar norėčiau pastebėti, vieną aspektą. Stiklo pluošto kronšteinai yra be jokios abejonės geresni už metalinius tuo, kad jų mažesnis šilumos laidumas. Tačiau stiklo pluošto kronšteinų statinės savybės turi trūkumų: stiklo pluoštas yra lankstus. Pavyzdžiui žvejybinė meškerė – ji irgi nelūžta, bet veikiant apkrovai linksta. Montuojant didesnio svorio langus, metaliniai kronšteinai laiko stabiliau už stiklo pluošto. Nėra judesio dėl apkrovos, netrūkinėja vidaus apdailos ir lango rėmo sandūra. Be to, kaip rodo termovizinės nuotraukos, metalinių kronšteinų tvirtinimų vietose šiluminių tiltelių praktiškai neįmanoma įžiūrėti. Todėl renkantis kronšteinus svarbesnis kriterijus turbūt būtų jų apkrovos laikymas, o ne šilumos laidumo savybės. Panašu, kad patikimiausiai statines apkrovas atlaiko ir mažiausiai montavimo išlaidų patiriama kai langai apšiltinimo sluoksnyje montuojami kronšteinų-montažinių kampų pagalba ir tvirtinama iš išorės prieš fasado šiltinimą. Yra sistemų su montažiniais kampais ir kronšteinais, atlaikančių iki pusės tonos apkrovas.
Kronšteinai, apglėbiantys sienos mūrą po palange.
Pastaruoju metu populiarėja pakankamai naujas būdas montuoti langus šilumos izoliaciniame sluoksnyje, kai yra naudojami specialūs rėmai arba specialios dėžės langų tvirtinimui. Yra net keletas tokių sprendimų, pavyzdžiui “ift-Rosenheim” sertifikuota “illbruck” klijuojamų profilių sistema arba “Reimpex” rėmai/dėžės iš aukšto suspaudimo “EPS-Hartschaum” elementų. Švedijoje teko pastebėti dažniau naudojant specialius rėmus su nedegios akmens vatos užpildu.
Rėmas iš OSB ir fanieros plokščių su nedegios akmens vatos užpildu viduje. Šioje nuotraukoje matome senąjį langą, kuris bus išimtas, o vietoj jo šioje “dėžėje”, izoliaciniame pastato išorinių atitvarų sluoksnyje bus sumontuotas naujas langas. Tai – renovuojamo namo iliustracija.
“Reimpex” rėmai/dėžės.
ift-Rosenheim sertifikuota illbruck klijuojamų profilių sistema
Sandarinimas
Kodėl reikia sandarinti izoliaciniame sluoksnyje sumontuotus langus ir kaip tai teisingai padaryti? E.Gelūnas sako, kad pagal fizikos dėsnius oras juda iš šiltesnės srities į šaltesnę. Žiemą absoliutinė drėgmė šiltoje vidaus patalpoje yra didesnė negu šaltojoje išorėje. Todėl vyksta oro drėgmės skvarba iš vidaus į išorę. Į lango rėmo šiltinimo medžiagas arba prie jų pakliuvusi drėgmė gali pabloginti lango šiltinimo medžiagos šilumos izoliacines savybes. Dėl to angokraščio kraštai gali pradėti rasoti, atsirasti pelėsis, būtų sugadinta angokraščio apdaila ir pan.
Todėl iš vidinės pusės lango rėmo ir angokraščio tarpą reikia užsandarinti taip, kad išvengtume vandens garų difuzijos į apšiltinimo sluoksnį ir drėgmės kaupimosi jame.
Sandarinimo juostos klijavimo būdai. Manto Simonavičiaus pieš.
Svarbiausias montuojamų langų sandarinimo iš vidaus principas tas, kad vidus turi būti sandaresnis už išorę, kad vandens garai negalėtų prasiskverbti į šiltinimo sluoksnį ir jame nesikauptų drėgmė.
Garų užtvara – tai besiplečiančios juostos, folija su bitumu, garą izoliuojančios klijuojamos juostos arba akrilinės mastikos.
Lietaus bei vėjo užtvara – besiplečiančios juostos, poliuretano mastika arba klijuojamos difuzinės vandeniui nelaidžios juostos.
Sandarinimo juostos klijavimo klaidos. Manto Simonavičiaus pieš.
Dažniausia klaida, kurią padaro langų montuotojai, ta, kad neįrengiama garų užtvara. Dažnai būna perdėm pasitikima tuo, kad poliuretano putos yra garui nelaidžios.
Įrengus garų užtvarą iš besiplečiančios juostos, folijos su bitumu, garą izoliuojančios klijuojamos juostos arba akrilinės mastikos, sustabdomas bet koks garų ir oro judėjimas per šiltinimo medžiagą ir išlaikomas jos ilgaamžiškumas.