Naujos prekybos ir pramogų centrų mados


Nekilnojamojo turto ekspertai skaičiuoja, kad iki 2020 metų pabaigos Lietuvoje bus naujai pastatyta, atnaujinta arba išplėsta net trečdalis viso prekybos centrų ploto. Lietuvos prekybos centrai pasiekė ciklo ribą, kai didžioji dalis prekybinio ploto pradeda skaičiuoti antrąjį veiklos dešimtmetį ir dėl to imama galvoti apie jų atnaujinimą ar net naujų objektų statybą.

Kokios naujausios tendencijos ir kokios pramogų bei prekybos centrų mados šiandien, klausiame vieno garsiausių Lietuvoje prekybos ir laisvalaikio centrų architekto, dar šmaikščiai vadinamo „akropolių krikštatėviu“ Gedimino Jurevičiaus.

„Reikia pripažinti, kad daugelį metų nusistovėjusi prekybos ir laisvalaikio centrų funkcinė sistema iš esmės nesikeitė. Ji veikė ir vis dar daug kur veikia pagal pasiteisinusią, bet jau pasenusią klišę. Pagrindinis principas buvo išlaikyti tam tikrą nuomojamų ir viešųjų erdvių santykį: 80 proc. nuomojamo ploto ir 20 proc. viešų erdvių. Prekybos ir pramogų santykis taip pat buvo vienodas ir ilgai nekito. Tačiau šiai dienai tas santykis ima keistis. Plėtotojai ima ieškoti objekto išskirtinumų, kad jis nesikartotų, o būtų originalus, unikalus ir panašiai“, – pasakoja architektas G. Jurevičius.

Anot jo, labai ryškiai naujausias prekybos ir pramogų centrų tendencijas atspindi Stokholmo (Švedija) „Mall of Scandinavia“. Tai visiškai nauju, visiškai kitu principu įrengtas daugiafunkcinis centras. Prieš pat 2015 metų Kalėdas duris atvėrusiame „Mall of Scandinavia“ yra įsikūrusios 224 parduotuvės ir restoranai, kurių plotas viršija 100 000 m2, įrengtas IMAX tipo kino teatras, „Click & Services“ prekybos sistema, poilsio salės. Beje, tai pirmasis Švedijos prekybos centras, kuris yra sertifikuotas pagal aplinkosaugos sertifikavimo sistemą BREEAM.

 

Naujas funkcinių plotų santykis

Architektas G. Jurevičius  pasakoja, kad naujausiuose šiuo metu Lietuvoje projektuojamuose prekybos ir pramogų centruose yra numatytos žymiai didesnės viešosios erdvės nei įprasta tokio tipo prekybos centrams. Tai erdvės, kurios jungia atskirus aukštus, atskiras funkcijas, čia jau nebesilaikoma griežtai išnaudojamo ploto taisyklių, komercijai ir prekybai skirtos erdvės mažėja, o jų vieta užleidžiama įvairiausioms pramogoms bei laisvalaikiui.

„Šiandieniniuose multifunkciniuose prekybos ir pramogų centruose projektuojami dideli sporto klubai, šokių studijos, jaunimo ugdymo ir žaidimų centrai. Net ir kino teatrai jau projektuojami kiek kitaip, neįprastai, pavyzdžiui, su staliukais. Restoranų, kavinių, laisvalaikio objektų bendras plotas dažnu atveju jau prilygsta tokiuose centruose numatytam prekybos plotui. Projektuojant dažnai pasirenkamas 30x30x30. Tai reiškia, kad prekybai, pramogoms ir maitinimo įstaigoms skiriama po vienodą, maždaug vieną trečiąją dalį viso multifuncinio objekto ploto. Vidinės erdvės suprojektuojamos ne kvadratiniu lizdiniu būdu, bet individualiai, originaliai“,- pasakoja architektas.

Planuojant daugiafunkcinio centro sklypą ir jo panaudojimą ypatingas dėmesys turi būti skiriamas automobilių statymo, „parkavimo“ sprendimams. „Tai labai svarbus elementas. Patogumas. Žmonių judėjimo srautai, kryptys ir pan.,- sako G. Jurevičius. – Matome šiuo metu ne vieną didelį prekybos ir laisvalaikio centrą tiek Vilniuje, tiek ir Kaune, kur „parkavimo“ sprendimai buvo neapgalvoti, nepakankamai įvertinti ir dabar prekybos centro savininkams tenka taisyti, keisti, perdarinėti automobilių judėjimo ir statymo sprendimus“.

Pasiteisinusi yra tokia kompaktiška funkcinė schema, kai „parkuojiesi“, pavyzdžiui, požeminėje aikštelėje po tuo tašku, toje prekybos centro apatinėje dalyje į kurią nori pakliūti viršuje. „Prie tokio objekto neišvysime didelių automobilių statymo aikščių, atvirų plotų ir taip vadinamos automobilių jūros, šypsosi G. Jurevičius.

Laisvalaikio ir prekybos centrai turi labai aiškią savo funkcinę paskirtį ir specifiką, kuri iš esmės skiriasi nuo gyvenamosios ar kurios nors kitos paskirties pastatų. Kokia tai specifika? Kuo ji ypatinga?

„Prekybos ir pramogų centre yra labai daug skirtingų funkcijų po vienu stogu, atsiranda tam tikros gaisrinės saugos priemonės ir sprendimai čia yra gerokai sudėtingesni, – sako architektas. – Reikia įvairiausių modeliavimų, netradicinių inžinerinių priemonių, kad būtų užtikrintas žmonių saugumas“. Svarbu atsižvelgti ir tinkamai įvertinti statybinių medžiagų bei atskirų sistemų saugumą, nedegumą, jų tarpusavio sinergiją ir daugelį kitų charakteristikų.

Kaip kito prekybos ir pramogų centrų koncepcija Lietuvoje?

„Aišku, pirmoji kregždė buvo Vilniaus Akropolis. Tai pirmasis tokio tipo „konceptas“, kuris buvo daugiau planuojamas kaip užmiesčio prekybos centras, lengvų, surenkamų konstrukcijų, vieno aukšto, kuris labiau primena logistikos sandėlių konstruktyvą, – pasakoja G. Jurevičius. – Vėlesni prekybos ir pramogų centrai ėmė keistis. Pradėta rimčiau žiūrėti į tokio tipo pastatų konstrukciją“.

Ilgam laikui buvo įsigalėjusi nuostata įdarbinti kuo daugiau ploto ir palikti kuo mažiau laisvo, neišnuomoto, buitiškai sakant „neįdarbinto“ ploto. Standartiniai praėjimų pločiai, vidinių prekybos centro „gatvelių“ pločiai, minimizuotas pagalbinių patalpų plotas. Visa tai įtakodavo architektūrą ir išplanavimą. Kūrybiniam polėkiui trūko erdvės.

O vėliau, pasibaigus „čempionų pusryčiams“ prekybos centrų koncepcijos ėmė keistis, transformuotis. Lūžio taškas įvyko tuomet, kai atsirado daugiau konkurencijos, kai pradėjo daugėti prekybos centrų, jų statytojų ir plėtotojų.

Kiekvieno daugiafunkcinio centro sėkmė labiausiai priklauso nuo patogumo į jį patekti, nuo teisingos automobilių statymo, automobilių judėjimo bei lankytojų srautų sistemos. Automobilio statymas ir centro prekybinių ar pramoginių funkcinių erdvių ryšys turi būti labai racionalus, konkretus ir aiškus. Tos jungtys turi būti taip suprojektuotos, kad iš lankytojo nereikalautų papildomų pastangų. „Viskas turi būti labai aišku, paprasta ir patogu.  Turiu galvoje ne tik horizontalias jungtis, bet ir vertikalius ryšius tarp skirtingų aukštų, skirtingų funkcinių erdvių, – pabrėžia architektas. – Aiški, atsakingai apgalvota pastato funkcinė schema yra labai svarbi projektuojant ir įrenginėjant prekybos bei pramogų centrus. Pastaruoju metu matėme net keletą rekonstrukcijų, kuomet prekybos centro savininkas buvo priverstas perdaryti, permodeliuoti kai kuriuos funkcinius ryšius, dažniausiai tarp automobilių statymo ir prekybos erdvių, nes apie tai nebuvo pagalvota ir tinkamai įvertinta dar projektavimo stadijoje“.

Šiandien yra labai aiški ir labai ryški tendencija, atsiradęs supratimas, kad ne vien tik prekyba lemia daugiafunkcinio komplekso sėkmę. Todėl natūraliai vyksta poslinkis į pramogų, užimtumo, sporto, įvairiausių hobių ir pomėgių plėtrą.

Be to, jau pasikeitė ir požiūris į tokio tipo pastatą, į jo konstrukciją. Jei anksčiau prekybos centras buvo suvokiamas kaip laikinas pastatas, lengvos konstrukcijos ir panašiai, tai šiai dienai jau ieškoma ir žiūrima į ilgaamžiškumą. Ieškoma ilgaamžio ir kokybiško sprendinio.

Kokios pasaulinės tendencijos šiame segmente yra ryškios ir ar gali jos būti aktualios Lietuvoje?

„Sakyčiau, kad pasaulinės tendencijos labai gerai matosi viename iš paskutinių Stokholmo objektų, mano jau  minėtame „Mall of Scandinavia“. Šis prekybos ir pramogų centras akivaizdžiai pademonstravo, kad jaukumas, viešų erdvių įspūdis, jų unikalumas, išskirtinumas pritraukia daug žmonių. Ne tik vietinių, bet ir turistų. Kur kas daugiau negu tradicinis prekybos centras, pastatytas pagal senuosius standartus,- sako G. Jurevičius. – Tokiuose centruose yra įrengiamos net ir gyvenamosios patalpos, butai ar loftai, kurių nuoma itin perspektyvi“.

Ar Lietuvoje pastaraisiais metais suprojektuoti ir pastatyti daugiafunkciniai prekybos centrai kuo nors nusileidžia vakariečiams? Ar yra ryškių skirtumų?

„Aišku yra kultūrinių skirtumų. Skiriasi vartotojų įpročiai, užsakovų supratimas. Pas mus vis dar architektūrą dažnai lemia taip vadinamo kvadratinio metro kainos sindromas“,- teigia architektas.

Architektas dažnu atveju lieka vieno kvadratinio metro kainos įkaitu. Užsakovų mentalitetai labai skiriasi. „Štai pavyzdžiui Gardine dabar yra įrenginėjamas 60.000 kvadratinių metrų ploto centras, kuriame nėra tiek drąsos, kiek pas mus. Funkcinė schema ten iš esmės niekuo nesiskiria, nenusileidžia, bet labai ryškus išskirtinumas – itin dažnai keičiami, tiesiog eigoje kaitaliojami projektiniai sprendiniai, keičiasi norai, pageidavimai. Ir visa tai vyksta jau statybos metu“.

Žvelgiant į globalias, pasaulines tendencijas reikia pripažinti, kad neišvengiamą įtaką daugiafunkcinių prekybos centrų planavimui ir įrengimui padarys elektroninės prekybos bumas ir XXI amžiaus iššūkiai, kuriuos labai aiškiai yra įvardinęs Youval Noah Harari. Tai – algoritmų amžius.

Sunku pasakyti ar prekybos centrai virs tik sandėliais prekių atsiėmimui, kaip spėja kai kurie futurologai, tačiau besikeičiančios prekybos technologijos neišvengiamai padarys savo paveikį.  Gal būt iš prekybos centrų trauksis stambiagabaritės prekės, daug vietos užimančios prekės. Gal būt tokios prekės persikels į elektroninę erdvę, o prekybos centruose susitelks tik smulkesnės prekės bei gaminiai, kuriuos pirkėjui norisi paliesti, užuosti, pajusti, paragauti. Tačiau jau ir dabar aiškiai matome, kad elektroninės prekybos lyderiai įrenginėja prekybines ekspozicijas elektroniniu būdu pardavinėjamų prekių. Tokiose ekspozicijose vartotojas gali pačiupinėti ir gyvai apžiūrėti jį dominančią prekę.

Ši akivaizdi prekybos modelio kaitos tendencija, beje, labai dera ir su daugiafunkcinių prekybos ir pramogų centrų kryptimi į didesnę laisvalaikio, sporto, pramogų funkcinę erdvę.

Ačiū už pokalbį.

www.pasyvusnamas.lt