Tinkuojami fasadai: sistemos montavimas


Pastatų apšiltinimo sistemos taikomos mūrytų, stambiaplokščių, monolitinių ir medinių namų sienoms šiltinti iš išorės. Taip galima apšiltinti tiek individualius namus, tiek daugiaaukščius pastatus.

IMG_0066 

Šilumos izoliavimo sistema montuojama tokiais etapais:

– Atitinkamų pastato konstrukcijų ir detalių pakeitimas, pastato pažeidimų pašalinimas;

– Pagrindo paruošimas;

– Cokolio profilio montavimas;

– Apšiltinimo plokščių klijavimas;

– Papildomas tvirtinimas smeigėmis priklausomai nuo sistemos ir pagrindo;

– Armavimo sluoksnio klijavimas;

– Tarpinis dažymas – gruntavimas;

– Apdailinio struktūrinio tinko dėjimas arba kitos apdailos klijavimas.

Visos medžiagos turi būti to paties gamintojo. Nepatartina naudoti mišrių sistemų. Kad nedrėktų sienos, montuoti izoliavimo plokštes galima tik tuomet, kai visos horizontalios plokštumos (palangės, plokščių stogų kraštai, stogo danga) yra uždengtos. Naujai statomuose pastatuose turi būti baigti vidaus tinkavimo ir grindų betonavimo darbai, o sienų mūras bei vidaus tinkas turi būti taip išdžiūvęs, kad nebūtų įmanomas per didelis drėgmės susikaupimas sienose. Pamatus būtina padengti horizontalia izoliacija, kad iš jų nekiltų drėgmė.

Šilumos izoliavimo sistemų montavimo darbų ir medžiagų džiūvimo metu aplinkos ir pagrindo temperatūra turi būti mažiausiai +5°C, kad būtų užtikrintas reikiamas medžiagų sukibimas ir džiūvimas. Todėl tinkuojamų fasadų įrengimo darbai gali vykti tik vasarą.

IMG_0101

Pagrindo paruošimas

Jeigu pagrindas yra naujas netinkuotas mūras, paprastai problemų nekyla. Gerai sugeriančius, trupančius arba dulkančius paviršius būtina gerai nuvalyti mechaniniu būdu ir nugruntuoti giluminiu  gruntu. Esantis tinkas turi būti rūpestingai patikrintas, ar nėra atšokęs ar kitaip pažeistas. Apgadintą, atšokusį senų dažų sluoksnį ir tinką būtina kiek įmanoma pašalinti. Skyles tinko paviršiuje bei su jomis besiribojantį sienų paviršių reikia apkapoti, o paskui sujungiant paviršius ištinkuoti. Valant senus dažus, būtina ypač laikytis darbų saugos instrukcijų ir nustatytos atliekų utilizacijos tvarkos.

Klijuojant apšiltinimo plokštes arba akmens vatos lameles, išlyginami statybos darbų sąlygoti leidžiami sienų nelygumai (±1 cm). Didesni nelygumai išlyginami didinant klijų sluoksnį arba juos nutinkuojant prieš apšiltinimo plokščių klijavimą.

Cokolio profilių montavimas

Sistemai priklausančios cokolio profilio lystelės tvirtinamos kaip cokolio kraštas ar kaip užbaigiamasis profilis prie besiribojančių statinio dalių.

Labai svarbu, kad būtų tvirtinama tiesia linija. Tvirtinama sistemai priklausančiais kaiščiais maždaug 30 cm tarpais. Sienų nelygumai išlyginami kaip pleištą įdedant tarpiklius. Cokolio profilių sandūros jungiamos sistemai priklausančiais jungiamaisiais elementais. Pastato kampuose profilis įpjaunamas arba užleidžiamas 45° kampu.

Labai svarbu, kad cokolio profilio plotis atitiktų apšiltinimo plokštės storį.

Cokolio profilyje yra suformuota vandens nulašėjimo briaunelė, neleidžianti vandeniui nuo apšiltintos sienos nutekėti ir susigerti į cokolį.

alt

Apšiltinimo plokščių klijavimas

Fasado apšiltinimo plokštės arba akmens vatos lamelės klijuojamos visuomet nuo apačios į viršų, skiriant ypatingą dėmesį tiksliam kraštų priklijavimui. Plokštes pjaustyti tikslingiausia rankiniu stalių pjūkleliu smulkiais danteliais arba specialiu pjaustymo peiliu. Patartina naudoti atraminę lystelę, kad pjūviai būtų tikslūs. Jei pagrindas lygus (nelygumai iki 1 cm), klijai tepami ant viso plokštės paviršiaus dantyta mentele.

Kai pagrindas nelygus, klijai užtepami vadinamuoju juostiniu taškiniu metodu. Tai reiškia, kad palei plokštės kraštus aplink užtepama apytikriai 5 cm pločio klijų juosta, o plokštės viduryje uždedami keli klijų masės taškai. Pjaustant plokštes, atitinkamai keičiasi ir klijavimo būdas – klijų juosta užtepama prie pat plokštės krašto. Užtepamų klijų kiekis (klijų juostos storis) parenkamas atsižvelgiant į sienos paviršiaus nelygumus, užtikrinant gerą plokštės sukibimą su siena. Klijus ant plokštės reikia paskirstyti taip, kad būtų padengta ne mažiau kaip 40% ploto.

Negalima dirbti kaitinant tiesioginiams saulės spinduliams, esant stipriam vėjui ar lyjant (jeigu siena neapsaugota nuo šių veiksnių dengiamąja pastolių plėvele).

Požeminė cokolio dalis šiltinama klijuojant apšiltinimo plokštes specialiais bituminiais klijais. Pirmiausia požeminė pastato dalis padengiama hidroizoliacija. Hidroizoliacijai išdžiūvus, apšiltinimo plokštės klijuojamos bituminiais klijais. Klijus galima tepti taškiniu būdu, tačiau,norint geresnės hidroizoliacijos, patariama tepti visą plokštės plotą.

Jei naudojamos specialios apšiltinimo plokštės, pasižyminčios labai mažu drėgmės sugėrimu ir dideliu atsparumu spaudimui, po priklijavimo jas galima paprasčiausiai užversti žemėmis. Kitu atveju, po priklijavimo apšiltinimo plokštes reikia padengti armavimo skiediniu su armavimo tinkleliu ir, skiediniui išdžiūvus, hidroizoliuoti.

Pjaustant apšiltinimo plokštes, reikia atsižvelgti į tai, kaip jos bus klijuojamos – svarbu, kad plokštės nebūtų sujungtos tiesia vertikalia linija.

Ties fasado kampais plokštes reikia jungti taip, kad apdailinių plytų mūrą. Taip jungiama ir ties vidiniais, ir ties išoriniais fasado kampais. Negalima plokščių jungti ties fasadų kiaurymių kampais (pvz., langų). Būtent čia dažniausiai esti silpnosios sienų paviršiaus vietos (įstriži įtrūkimai), kurios turi būti uždengtos ištisai.

Klijai neturi patekti į plokščių sandūras, o susidarę plyšiai uždengiami apšiltinimo medžiagos atraižomis, kad neliktų atvirų siūlių ir nesusidarytų “šalčio tilteliai”. Būtina prižiūrėti, kad apšiltinimo plokštėmis užklijuotas paviršius būtų švarus ir lygus. Klijuojant plokštes svarbu išvengti aiškiai matomų plokščių perkritimų ir nepalikti atvirų apšiltinimo plokščių jungimo siūlių. Joms atsiradus paviršių reikia nušlifuoti.

 

Tinkuojamo fasado detalė.

Tinkuojamo fasado detalė.

Tvirtinimas kaiščiais

Apšiltinimo sistemose galima naudoti tik nerūdijančius ir šilumos nepraleidžiančius kaiščius. Kaiščių ilgis parenkamas priklausomai nuo apšiltinimo plokščių storio ir sienų paviršiaus savybių.

Tvirtinama ne anksčiau kaip 3 dienos po klijavimo, kad nebūtų išjudintos, kol klijai minkšti, apšiltinimo plokštės. Jeigu sienų statybinės medžiagos skirtingos (pvz., tuščiavidurės plytos, palengvintos statybinės plokštės), kaiščių ilgis pasirenkamas arba kombinuojamas pagal konkrečias sąlygas. Būtina patikrinti, ar įkalti kaiščiai tvirtai laikosi.

Įkalus smeigių galvutės turi susilyginti su apšiltinimo plokščių paviršiumi.

 

Tvirtinti kaiščiais būtina:

– naudojant apšiltinimo sistemą su mineralinės vatos sluoksniuotomis plokštėmis;

– ant visų negalinčių išlaikyti apkrovos paviršių;

– ant dažytų paviršių, net jei jų būklė atrodo dar tinkama;

– ant biraus ar trupančio tinko.

 

 

Tvirtinti kaiščiais nebūtina

(naudojant polistireninio putplasčio arba akmens vatos lamelės plokštes):

– ant visų galinčių išlaikyti apkrovas paviršių;

– ant naujo mūro;

– ant tvirtų paviršių, tokių kaip betonas, dujų betonas ir kt.;

– ant tvirtai besilaikančio mineralinio išorės tinko.

 

Ties pastato kampais kaiščių kiekis didinamas, nes atsiranda papildomų vėjo apkrovų, kurios gali atplėšti priklijuotas plokštes.

IMG_7325

Kampų apsauga

Jei apšiltinama, pavyzdžiui, tik viena namo siena, tuomet kiekvienu atveju, net ir esant tvirtam, galinčiam išlaikyti apkrovas pagrindui, sienos šonuose būtina viena smeigių eilė tam, kad patikimai laikytųsi apšiltinti pastato kampai.

Pirmiausia armuojami kampai, tik po to visa plokštuma. Išorinių kampų sutvirtinimui naudojamas plastmasinis kampas su tinkleliu 10×15 cm. Du plastmasiniai kampai su tinkleliu sujungiami taip: išpjaunama išorinė jų dalis, o tinkleliai užleidžiami vienas ant kito apie 10 cm. Kampų tvirtinimas užfiksuojamas visiškai padengiant jį armavimo mase.

Armavimas

Siekiant išvengti įstrižų įtrūkimų, pirmiausia ant visų keturių fasado kiaurymių kampų užklijuojamos įstrižos 30×20 cm armavimo juostos. Armavimo sluoksniui naudojami sistemai priklausantys armavimo skiedinys ir armavimo tinklelis. Darbo eiga: per audinio plotį ant užklijuotų apšiltinimo plokščių užtepamas armavimo skiedinys ir įplukdomas armavimo tinklelis, užleidžiant vieną tinklelio juostą ant kitos apie 10 cm. Po to sluoksniui dar neišdžiūvus iš karto glaistoma taip, kad armavimo audinys būtų visiškai uždengtas.

Armavimo sluoksnio nepatariama glaistyti keletą kartų.

Jeigu reikia įpjauti audinio tinklelį, pvz., prie pastolių tvirtinimų, tai šią vietą vėliau reikia užklijuoti audinio iškarpa, kad paviršių galima būtų armuoti ištisai.

Jei tam tikrą cokolio ar fasado dalį numatyta apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų, ji armuojama šarviniu audiniu. Po to ant viršaus ištisai klijuojamas paprastas armavimo audinys (perdengiant 10 cm). Visose armavimo masės lietimosi su besiribojančiomis statybinėmis detalėmis vietose (pvz., langų rėmai) būtina švariai mentele nupjauti armavimo masę, kad ji šioje vietoje neįtrūktų. Dar geriau šiose vietose naudoti tinkavimo profiliukus, kurie gerokai palengvina darbą ir gražiau nutinkuojami angokraščiai.

fasado angokrasciu tinkavimas

Angokraščių tinkavimas

Naujai įstatomų palangių ilgis parenkamas taip, kad šoninis vandens nutekėjimo profilis savo priekiniu kraštu tiksliai sutaptų su angokraščio paviršiumi.Palangės ilgis derinamas taip, kad tarp lango angokraščių iš abiejų pusių būtų matomas vienodas rėmų plotis.

Palangės gylį reikia taip parinkti, kad jos kraštas vandens nulašėjimui (nuolaja) būtų išsikišęs nuo naujo paviršiaus mažiausiai per 3-4 cm.

Tarpas tarp palangės profilio ir apšiltinimo plokštės apklijuojamas siūlių sandarinimo juostele. Apšiltinimo plokščių armavimo sluoksnis atskiriamas nuo palangės profilio mentele. Sandarinimo juostelė nepraleidžia drėgmės į apšiltinimo sluoksnį.

Kombinuotas fasadas: dalis fasado šiame pastate yra ventiliuojamo tipo, o kita dalis - neventiliuojamo.

Kombinuotas fasadas: dalis fasado šiame pastate yra ventiliuojamo tipo, o kita dalis – neventiliuojamo.

Prijungimas

Visos šilumos izoliavimo sistemų ir besiribojančių su ja statybinių detalių: pertvarų, sienų, parapetų ir kitų konstrukcijų, kertančių izoliavimo sistemą, sandūros turi būti sandariai apsaugotos nuo lietaus. Klijuojant apšiltinimo plokštes, pirmiausia reikia priklijuoti siūlių sandarinimo juostą, priglaudus jos viršų prie besiribojančios pastato detalės lipniąja puse, tada prie jos prispausti apšiltinimo plokštę. Siūlių sandarinimo juosta plečiasi, priklausomai nuo temperatūros, ir taip savaime užpildo prijungimo siūlę.

Armavimo sluoksnis ir tinkas tepami ant sandarinimo juostos ir atskiriami nuo besiribojančios pastato detalės mentele.

Norint gerai apsaugoti nuo lietaus, būtina sekti, kad siūlės plotis būtų ne didesnis kaip 4 mm. Ties kampais juostą reikia perpjauti, negalima ištisai, be sudūrimo, klijuoti aplink kampą.

Kad būtų išvengta įtrūkimų ir neprasiskverbtų drėgmė, apšiltinimo sistemos sujungimo su langų rėmais vieta sandarinama siūlių sandarinimo juosta arba profiliu, kurie, prieš klijuojant langų angokraščių apšiltinimo plokštes, pritvirtinami prie langų rėmų lipniąja puse. Apšiltinimo plokštės standžiai prispaudžiamos prie jų. Armavimo sluoksnis ir tinkas dedami ant sandarinimo juostos arba profilio ir atskiriami nuo lango rėmo mentelės pjūviu.

IMG_7324

Apdailos sluoksnis

Kad būtų užtikrintas apdailinio tinko sukibimas, rekomenduojama išdžiūvusį armavimo sluoksnį gruntuoti. Jei apdailinis tinkas bus spalvinamas, tai spalvinamas ir gruntas.

Apdailai naudojami fasado dažai, dekoratyvinis tinkas arba klinkeris.

Naudojant apdailai dekoratyvinį tinką, jis tepamas nerūdijančio plieno mentele ištisai (tinkuojama iš viršaus į apačią, įspaudžiant naują užtepimą į neišdžiūvusį anksčiau užteptą paviršių). Iš karto po to išlyginama iki atitinkamo grūdėtumo sluoksnio storio ir formuojamas pageidaujamo rašto tinko paviršius plastikine ar kitokia tinkavimo mentele. Laisvai modeliuojant tinko tekstūrą, reikia vengti ryškių medžiagos sluoksnio storio skirtumų, kad tinkui džiūstant ir traukiantis jis nesutrūkinėtų.

Kad nesusidarytų matomų tinko sandūrų, ant kiekvienos pastolių dalies turi būti pakankamas darbininkų skaičius. Tinko sluoksnis tolygiai dailinamas, kol paviršius dar šlapias.

Negalima dirbti esant tiesioginiams saulės spinduliams, stipriam vėjui ar lietui.

Apdailai galima naudoti specialias fasado ar cokolio plyteles klijuojant jas ant armavimo sluoksnio tam skirtais klijais.

Dekoratyvinį tinką galima dėti mechanizuotu būdu. Tam naudojamas patogus tinko purškimo aparatas, labai palengvinantis ir pagreitinantis darbą. Purškiant gaunamas draskytos tekstūros tinkas, padengiamas didelis fasado plotas, nelieka sujungimų ir nesiskiria užtrynimas. Raštas būna tolygus ir vientisas.

 

Kontrastai: nepatraukli kaimynystė.

Kontrastai: nepatraukli kaimynystė.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos

1. Pati didžiausia klaida, kai fasadų renovacijai naudojama ne vieno gamintojo sistema, o surenkamos pigiausios skirtingų gamintojų medžiagos, kurių fizikinės savybės ir parametrai gali smarkiai skirtis. Tuomet rangovas ir užsakovas nebeturi jokių garantijų ir tampa saviveiklos aukomis. Tokios sienos jau po metų sutrūkinėja, pradeda trupėti tinkas, išblunka spalvos ir jiems remontuoti vėl reikalingos nemažos lėšos.

2. Gamintojo rekomendacijų nesilaikymas kiekviename darbų etape dažniausiai virsta statybiniu broku:

a) jeigu armavimo sluoksnyje kur nors neužleidžiamas tinklelis, toje vietoje po kurio laiko atsiras įtrūkimas;

b) jeigu dirbama karštą dieną prie tiesioginių saulės spindulių, tinkas per greitai išdžiūsta ir nepakankamai gerai sukimba su pagrindu, be to, sunkiau suformuoti pageidaujamą tekstūrą;

c) jeigu darbų metu siena ir apšiltinimo sluoksnis neapsaugoti nuo stipraus įmirkimo (pvz., nuo stipraus lietaus), tai gali labai pakenkti tinko ilgaamžiškumui;

d) jeigu dėl pigumo nenaudojamos papildomos apšiltinimo sistemos detalės (pvz., cokolio profilis, sandarinimo profiliai, juostelės ir apsauginiai kampai), tai gali pakenkti fasado estetiniam vaizdui ir atsparumui nuo atmosferos poveikio.

 

Naujausius tinkuojamų fasadų sprendimus šiemet pristatė “Paroc”: