Unikalus daugiabučio atnaujinimo (renovacijos) projektas 2011 metais buvo įvykdytas Riihimäki miestelyje Suomijoje. Čia senas daugiabutis modernizuotas taip, kad jis taptų pasyviu gyvenamuoju keturių aukštų pastatu. Ambicingą projektą Suomijoje vykdė „Paroc“ kompanija kartu su Helsinkio universiteto specialistais, Suomijos techninių tyrimų centro VTT ekspertais ir kitais partneriais.

 

Prieš pradedant šio daugiabučio naujinimą „Paroc“ komanda užsibrėžė tikslą atnaujinti pastatą taip, kad jis savo energijos sąnaudomis atitiktų pasyvių gyvenamųjų namų rodiklius, būtų energiškai efektyvus, sandarus, pasižymėtų komfortišku mikroklimatu patalpų viduje, efektyvia garso ir šilumos izoliacija.

„Prieš pradedant analizuoti šį objektą ir jame pritaikytus sprendimus, reikia pastebėti, kad, tai yra pakankamai dar geras, apynaujis, nenusidėvėjęs pastatas“,– pasakoja „Paroc“ rinkodaros vadovė Europos šalims Dr. Audronė Endriukaitytė.

Šis namas buvo pastatytas maždaug prieš 40 metų, tuo pačiu metu, kai Vilniuje iškilo pavyzdinis, aukščiausiais sovietų sąjungos apdovanojimais apdovanotas blokinių daugiabučių mikrorajonas Lazdynuose. Tačiau skirtingai nuo sovietinių blokinių daugiabučių Riihimäki gyvenamojo namo gelžbetoniniai elementai jau tuomet buvo apšiltinti 10 cm storio akmens vatos šilumos izoliacijos sluoksniu, o langai šiame name buvo sumontuoti ne laikančioje konstrukcijoje, bet šilumos izoliaciniame sluoksnyje. Šiandien Lietuvoje renovuojamuose pastatuose langai vis dar nėra įrengiami šiltinimo sluoksnyje . O tai didina šilumos nuostolius, kuriuos būtų gana paprasta sumažinti.

Riihimäki modernizacijos žingsniai

Viskas prasidėjo nuo projektavimo – buvo parinkti tinkami šiltinimo konstrukciniai sprendimai, atlikti energijos sąnaudų skaičiavimai, mazgų ir atskirų jungčių konstravimo darbai, apsispręsta dėl vėdinimo sistemos ir pastato sandarumo, kuris bus pamatuotas statybos proceso pabaigoje. Projektavimo dalis šiame objekte buvo svarbiausia.

Pradedant Riihimäki daugiabučio renovacijos darbus, iš pradžių buvo nudaužytas trisluoksnio surenkamo gelžbetonio elemento išorinis, fasado apdailos sluoksnis, nuimta šiltinimo medžiaga ir paruoštas pagrindas specialių surenkamų, vertikaliai orientuotų fasado skydų montavimui.

 

Kol vyko šie darbai, Teeri-Kolmio Oy gamykloje, uždaruose angaruose buvo pagaminti specialūs šiam namui skirti elementai – vertikalūs skydai per visą pastato aukštį su šilumos izoliaciniu sluoksniu iš akmens vatos. Skyduose buvo sumontuota ortakių sistema vėdinimui, įstatyti langai. Skydai iš išorės papildomai buvo apklijuoti vertikaliai orientuoto plaušo plokštėmis   iš akmens vatos ir įrengtas armavimo sluoksnis. Vėliau skydai buvo vežami į statybvietę ir čia montuojami ant paruoštų pastato sienų.

 

„Norisi atkreipti dėmesį į tai, kad Riihimäki daugiabučiui skirti skydai, skirtingai nuo panašių renovacijos pavyzdžių Austrijoje arba Vokietijoje, buvo vertikalūs,– pasakoja Dr. A. Endriukaitytė. – Tokią skydų orientaciją padiktavo renovuojamo pastato vėdinimo sistema. Vertikaliuose skyduose galima buvo įrengti ortakius per visą pastato aukštį kiekvienam butui atskirai. Taip buvo užtikrintas patikimas pastato patalpų vėdinimas – itin svarbus energiškai efektyvaus namo elementas ne tik energijos taupymo, bet komforto požiūriu“.

Sprendimų nauda

Renovacijos procedūra Riihimäki   miestelyje iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta, logiška ir nesudėtinga. Čia reikia pažymėti keletą esminių skirtumų nuo įprastos renovacijos pavyzdžių.

Visų pirma, tai – skydai. Šie sandarūs ir kokybiški fasado apšiltinimo elementai į statybvietę atvažiuoja jau gatavi, tai yra sumontuoti gamykloje, uždarose patalpose, kur jų neveikia atmosferinė drėgmė ir krituliai. Gamykloje ant specialių stalų tokius skydus galima paruošti kur kas kokybiškiau ir greičiau nei statybvietėje. Be to, vežant į objektą ir montuojant jau gatavus elementus gerokai padidėja renovacijos darbų sparta, sumažėja statybos darbų priežiūros procedūrų pačioje statybvietėje.

Vietoj plokščio daugiabučio stogo buvo įrengta palėpė su šlaitiniu (šiuo atveju – vienšlaičiu) stogu. Palėpė apšiltinta nedegia, patikima šilumos izoliacija iš „Paroc“ akmens vatos. Palėpėje buvo sumontuota viso namo vėdinimo sistemos įranga.

„Vėdinimo sistema čia yra labai svarbus ir vienas esminių renovacijos elementų, ko Lietuvoje dar nėra“,– sako dr.A.Endriukaitytė.

Taip pat, Riihimäki daugiabučio renovacijos atveju, skirtingai nuo mūsų, langai buvo sumontuoti izoliaciniame, šiltinamajame sluoksnyje, o tai reiškia, kad tokiame pastate bus mažiau šiluminių tiltelių ir sumažės šiluminės energijos praradimų per tokius tiltelius.   Balkonai prie daugiabučio statomi atskirai, kaip atskiras vienetas, kaip atskiras elementas. Jie atskirti nuo pagrindinių atitvarų ir taip, vėl gi, bus sumažinti šilumos nuostoliai.

Šieme piešinyje pateikiami Riihimäki daugiabučio sienos pjūviai. Pirmu pinktu pažymėtame piešinyje parodyta, kaip atrodė pastato išorinė siena prieš renovaciją. Antrame paveikslėlyje pateikiamas apšiltinimui paruošto fasado pjūvis: nudaužytas išorinis betono sluoksnis, nuimta senoji šiluminė izoliacija. Paveikslėlyje Nr.3 – uždėtas išlyginamasis sluoksnis išizoliacinės medžiagos ir sumontuoti elementai skydų tvirtinimui. Paveikslėlyje Nr.4 – prie fasado jau pritvirtinti specialūs skydai su langais. Paskutiniame paveiksmėlyje pažymėta fasado apdaila ir sumontuotos didesnės, platesnės palangės butuose.

Galima taikyti Lietuvoje

Toks renovacijos būdas, kaip Riihimäki miestelyje, gali būti taikomas ir Lietuvoje. Juolab, kad senų daugiabučių gelžbetonio plokštės pas mus nebuvo sovietmečiu šiltinamos, tad nereikia fasadų nudaužyti, valyti ir specialiai parengti skydų „užkabinimui“.

„Aišku, perimant suomių patirtį labai svarbu suvokti, kad renovacijos procesas turi būti sujungtas į vieną visumą: nuo projekto iki statybos darbų. Juk tokia technologija galėtų būti panaudota ir Lietuvoje šiltinant daugiabučius namus. Nebūtinai jie turi būti pasyvūs, bet sumažinti energijos sąnaudas ir padidinti vidaus patalpų komforto lygį būtų tikrai išmintingas sprendimas“,– sako Dr.A.Endriukaitytė.

Lietuvoje daugelis baidosi užsieninių būsto modernizavimo projektų dėl neva didelių kainų. Reikia pastebėti, kad Riihimäki daugiabučio modernizacijos atveju šis projektas namo gyventojams nieko nekainavo. Pastatas priklauso Riihimaki municipalitetui, kuris ir užsakė šį projektą, o finansavo jį per vietinę Būsto agentūrą iš miesto biudžeto. Būsto atnaujinimui naudotų gamykloje pagamintų specialių skydų kaina siekė 175 eurus (apie 600 Lt) už kvadratinį metrą. Iš viso buvo pagaminti 69 skydai, kurių bendras plotas 2484 kvadratiniai metrai. Finansinė projekto logika buvo tokia: savivaldybė finansuoja modernizaciją, o prasidėjus atnaujinto namo eksploatacijai ir sumažėjus komunaliniams mokesčiams gyventojams didinamas būsto nuomos mokestis beveik tiek, kiek sutaupoma šildymui. Taigi, gyventojai neinvestavo į būsto atnaujinimą, mokestinė našta jiems nepakito ir tuo pat metu jie dabar turi modernų, energiškai efektyvų, estetiškai patrauklesnį ir komfortiškesnį būstą.

 

PAROC Innova fasado detalė, sluoksniai:
– Senoji, likusi sienos dalis
– PAROC UNM 37pz plokštė, 100 mm
– Difuzinė Tyvek plėvelė, XMW 060
– Medinis skydas iš daugiasluoksnės klijuotos medienos su išvedžiotais ortakiais, apšiltintas  PAROC eXtra plus, 300 mm storio plokštėmis
– Cemento plaušo plokštė
– PAROC FAL 1 plokštė, 50-100 mm, armavimo sluoksnis ir išorinė apdaila
Tokios sienos U-vertė  0,1 W/m²K

 

Daugiau informacijos apie PAROC Innova projektą rasite adresu: http://www.paroc.lt/Campaigns/Innova-projektas