Pasaulį reiktų perdažyt baltai

Energy Secretary Steven Chu.

 

Energy Secretary Steven Chu.

Energy Secretary Steven Chu.

Garsiausi mokslininkai dažnai pasiūlo pačių netikėčiausių idėjų vienai ar kitai problemai įveikti. Štai skaitau pranešimus apie įvykusį St.James‘s Palace Nobel Laureate Symposium (Nobelio premijos laureatų simpoziume) ir nustembu. JAV energetikos ministras, Nobelio fizikos premijos laureatas Steven Chu siūlo perdažyti viso pasaulio namų stogus baltai.
Anot Chu, jei perdažytume stogus balta spalva, tai daugiau saulės šviesos būtų atspindėta atgal į kosmosą ir sąnaudos patalpų kondicionavimui sumažėtų, sumažėtų ir šiltnamio efektas.
Kuo daugiau stogų perdažysime balta spalva tuo labiau prisidėsime prie planetos išsaugojimo. O jei dar perdažytume ir šaligatvius bei gatves… Steven Chu skaičiavimais toks pasaulinis persidažymas duotų tokį efektą kokį pasiektume jei vienuolikai metų iš visų pasaulio gatvių ir kelių dingtų automobiliai.

JAV energetikos ministro, Nobelio fizikos premijos laureato Steven Chu pranešimas simpoziume:

Tokia, iš pirmo žvilgsnio, neįtikėtina ir vaikiška idėja mokslininkų galvose kilo ne šiandien. Štai Kalifornijos energetikos komisijos nario Arthur H. Rosenfeld pastangomis jau nuo 2005 metų šioje valstijoje privaloma perdažyti baltai visus sutapdintus (plokščius) pramoninių objektų stogus.

Indėnai jau dažo viršūkalnes

Štai Peru indėnai baltais dažais jau dažo nutirpusias Andų viršukalnes. Skamba keistai. Nepaisant to, Andų kalnų dažymą finansuoja Pasaulio bankas (World Bank).

Kaip praneša BBC, keturi Peru Andų priekalnėse įsikūrusio Licapa kaimo gyventojai jau antrą savaitę dažo Chalon Sombrero kalną baltais dažais. 4756 metrų aukščio viršukalnė vėl suspindės balta spalva, kai Eduardo Gold vadovaujami kaimiečiai baigs savo darbą.

Prieš dvidešimt metų, ši beveik 5 kilometrų aukštyje virš jūros lygio iškilusi viršukalnė buvo padengta sniego ir ledo. Tai buvo pagrindinis vandens šaltinis priekalnės gyventojams. Tačiau pastaraisiais metais ten sniegas ištirpo.

andai

Netikėtą sprendimą pateikė 55 metų amžiaus savamokslis Licapa kaimelio geoinžinierius Eduardo Gold. Jis pasiūlė nudažyti viršukalnę baltais dažais ir taip apsaugoti ją nuo perkaitimo. Šią idėją palaikė Pasaulio bankas ir 100 Ideas to Save the Planet konkurse jam paskyrė finansavimą.

Dažoma rankomis. Dažai – kalkių, techninio kiaušinio baltymo ir vandens mišinys. Nudažius baltai, tikimasi, kad viršukalnės temperatūra sumažės ir ant jos vėl atsiras sniego.