Rekuperatoriai – balta dėmė


Kas yra rekuperatorius ir kaip jis veikia jau pasakoti nebereikia. Šiluminės energijos paėmimo iš laukan išmetamo oro įrenginiai pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai populiarėjo. Energiškai efektyvus pastatas, ar jis būtų pasyvus, ar nulinių energijos sąnaudų neįsivaizduojamas be rekuperatoriaus ir rekuperacinės sistemos. Rekuperatoriai sutaupo didelę dalį šilumos energijos.

rekuperacine sistema - rekuperatoriai

Šioje rekuperacinėje sistemoje A – oro ištraukimas, B – oro ištraukimo vamzdyno jungtis su rekuperatorium, C – oro išmetimas, D – oro padavimas iš lauko, E – oro tiekimas į patalpas, F – oro pratekėjimo zonos.

Rekuperatorių ortakiai

Apie rekuperatorių tipus yra parašyta nemažai straipsnių. Plačiau galite pasiskaityti, pavyzdžiui, kad ir asa.lt tinklapyje arba ekspertai.lt.  Apie ortakius rekuperacinėms sistemoms bei jų savybes informacijos taip pat gausu. Ortakiai gali būti cinkuotos skardos arba  lankstūs, plastikiniai. Lanksčių folijos ortakių iš statybinių medžiagų parduotuvių rekuperacinėms sistemoms geriau nenaudoti, nes tokių ortakių vidinis paviršius yra nelygus ir juose atsiranda oro sūkuriai. Dėl to išauga sistemos pasipriešinimas ir krenta vėdinimo sistemos našumas. Tai reiškia, kad vėdinimo sistema gali tiesiog neužtikrinti tinkamo vėdinimo, kuris buvo numatytas. Rekuperacinių sistemų ortakynuose tokie ortakiai gali būti naudojami tik tam tikrose vietose triukšmo slopinimui.

Kaip skelbiama „Rekuperatorių centro“ tinklapyje ortakynas centralizuotoje rekuperacinėje sistemoje turėtų būti kuo trumpesnis (taip mažinami slėgio nuostoliai), su kuo mažiau alkūnių, vamzdynai turi būti su lygiu vidiniu paviršiumi ir sandarūs. Taip pat ortakynas oro paėmimo iš lauko ir išmetimo laukan atkarpose turi būti patikimai izoliuotas šilumos izoliaciniais kevalais arba dembliais.

technine izoliacija name

Ortakio izoliavimas šaltoje, negyvenamoje palėpėje

Rekuperatorių efektyvumas

Dažniausiai rekuperatorių pardavėjai varžosi savo įrenginių naudingumo koeficientais. Kuris įrenginys yra efektyvesnis? Kai kurie, apsukresni pardavėjai deklaruoja net iki 98 proc. rekuperatoriaus energinį efektyvumą. Tačiau, tai yra tik skaičiuojamosios vertės, kurios realybėje, eksploatuojant pastatą ir jo sistemas dažniausiai būna visai kitokios nei deklaracijose. Čia taip pat, kaip su automobiliu. Maniškis, pagal oficialią statistiką, turėtų „ryti“ tik 5,5 litro 100 kilometrų. Tačiau realias sąnaudas aš sužinau degalinėje, kai reikia prisipilti degalų. Tuomet ir paaiškėja tikroji, realioji degalų išeiga mano automobilio vidaus degimo variklyje. Ir ji visuomet yra didesnė už deklaruojamą. Kaip sakoma, reikia mažiau spausti akseleratorių.

Centrelizuoti ir decentralizuoti rekuperatoriai

Kalbant apie rekuperatorių sistemas individualiems gyvenamiesiems namams reiktų jas suskirstyti į du tipus: centralizuotos (su vienu rekuperatoriaus įrenginiu ir išvedžiota ortakyno sistema) arba decentralizuotos, tai yra tokios sistemos, kurioms nereikia ortakių, mat jas sudaro atskirų, savarankiškai veikiančių, sienose montuojamų rekuperatorių kombinacija.

Tokie decentralizuoti rekuperatoriai Lietuvoje pasirodė gan neseniai. Vieni pirmųjų, matyt, buvo „Lunos“ pardavėjai, o dabar panašiais įrenginiai prekiauja ir „Laumiva“ (TwinFresh Comfo RA) ir kiti pardavėjai. Dar prie decentralizuotų priskirčiau ir tokius įrenginius, kaip MITSUBISHI ELECTRIC VL 100U5-E ar pan. Rinkoje decentralizuotoms rekuperatorių sistemoms skirtų įrenginių pasirinkimas didėja.

Decentralizuota rekuperacine sistema

Decentralizuota Lunos sistema individualiam 80 kv. m ploto namui. Kaina: 8000 Lt.

 

Centralizuota rekuperacinė sistema

Centralizuota rekuperacinė sistema tam pačiam namui. Rekuperatorius – rūsyje. Sistemos kaina be įrengimo darbų: 14000 Lt.

Kurią sistemą vertėtų rinktis?

Centralizuotą ar decentralizuotą? Kokie yra jų skirtumai, privalumai ir trūkumai?

Sitemų montuotojai tvirtina, kad centralizuota rekuperacinė sistema individualiame gyvenamajame name bus vienareikšmiškai efektyvesnė už decentralizuotą. Kainos požiūriu decentralizuota sistema gali būti pigesnė už centralizuotą tik nedideliame būste. Be to, decentralizuota rekuperacinė sistema neužtikrins pilnavertiškio patalpų zonavimo oro apykaitai ir tikslingo oro srautų judėjimo. Decentralizuotos rekuperacinės sistemos įgyją pranašumų tik tuose būstuose arba tose būsto dalyse, kur nėra galimybės išvedžioti ortakynų. Todėl, kai kuriuose individualiuose namuose gali būti taikomos ir kombinuotos rekuperacinės sistemos.

Plokšteliniai ir rotoriniai rekuperatoriai

Pasirinkus centralizuotą rekuperacinę sistemą statytojui tenka apsispręsti dėl pagrindinio sistemos įrenginio – rekuperatoriaus. Ne tiek, kokio gamintojo agregatą pirkti, bet kokio tipo. Plokštelinį ar rotorinį? Plokšteliniai rekuperatoriai būna dviejų tipų. Naujieji šešiakampiai plokšteliniai kryžminio-priešpriešinio oro srauto rekuperatoriai yra efektyvesni ne tik už senojo tipo, pigesnius keturkampių plokštelių kryžminio oro srauto rekuperatorius, bet ir už rotacinius (rotorinius). Tačiau visi plokšteliniai rekuperatoriai mūsų klimato sąlygomis turi vieną bendrą bėdą. Jie užšąla prie minusinės temperatūros lauke. Todėl rotaciniu principu dirbančių rotorinių rekuperatorių pardavėjai turi kol kas nenuginčijamą kozirį – jų įrenginiai neužšąla.

Plokštelinių rekuperatorių gamintojai nuolat tobulina savo įrenginius ir ieško būdų, kaip išspręsti užšalimo problemą šaltesnio klimato zonose. Tačiau tie sprendimai kol kas nėra pakankamai efektyvūs. Kai kuriose centralizuotose rekuperacinėse sistemose su plokšteliniu įrenginiu šaltuoju metų laiku montuojami iš lauko tiekiamo oro šildytuvai, tačiau tokiu būdu rekuperatorius netenka savo efektyvumo ir didėja energijos sąnaudos įeinančio oro pašildymui. Kiti plokštelinių rekuperatorių gamintojai taiko disbalanso metodą, kai šaltu metu oras yra tik ištraukiamas iš patalpų. Tai irgi neužtikrina visaverčio rekuperacinės sistemos veikimo. Kai kuriose sistemose iš vis naudojamas automatinis rekuperatoriaus atjungimas, kai jis užšąla. Tuomet tenka laukti tol, kol rekuperatorius atšils pats. Taigi, kol kas racionalaus sprendimo nėra.

Reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad savų trūkumų turi ir rotaciniai rekuperatoriai. Jų triukšmingumas, lyginant su plokšteliniais, yra kur kas didesnis. Be to, oro srautų rotacijos principu veikiantys įrenginiai, buitiškai kalbant, „pamaišo“ išeinantį orą su įeinančiu. Dėl to prie tam tikrų aplinkybių patalpose gali atsirasti nepageidautini kvapai ir pan.

Rotacinių rekuperatorių pardavėjai prie savo privalumų priskiria ne tik tai, kad jų įrenginiai neužšąla, bet dar ir tai, kad jie žiemą išsaugo drėgmę patalpose ir tokiu būdu išsprendžia sauso oro problemą.

Bet kuriuo atveju, racionaliausia būtų prieš montuojant rekuperacinę sistemą pasidaryti detalų šios inžinerinės sistemos projektą.

silumokaiciai

Kas užtikrina maksimaliai efektyvų rekuperatoriaus ir rekuperacinės sistemos veikimą?

„Rekuperatorių centro“ vadovas Paulius Radzevičius sako, kad siekiant maksimalios naudos ir geriausio efekto, projektuojant bei parenkant efektyvią, optimalią vėdinimo sistemą būtina remtis pagrindiniais ir svarbiausiais kriterijais.

1. Nominalios oro apykaitos ir oro paskirstymo nustatymas

Skaičiuojant nominalią oro apykaitą, patartina atsižvelgti į žmonių skaičių būste (paprastai ~ 30m3/h vienam žmogui – STR norma – 14,4 m3/h). Jei neįmanoma suskaičiuoti kiek žmonių nuolatos gyvens būste, tuomet tiekiamo oro kiekis skaičiuojamas pagal patalpų plotą. STR numato tokias normas, skirtas gyvenamosioms patalpoms:

– Svetainė – plotas 1,8 m³/h

– Miegamasis – plotas 2,5 m³/h

– Valgomasis – plotas 1,8 m³/h

Šalinamo oro kiekis taip pat parenkamas kiekvienai patalpai pagal jos paskirtį:

Patalpa

Šalinamo oro kiekis (m3/h)

Virtuvė

60 (STR – 72)

Vonia

40 – 60 (STR – 54)

WC

30 (STR – 36)

Sandėliukas

20 – 30 (STR – 10,8)

 

2. Pastato suskirstymas į tiekiamo ir šalinamo oro zonas

Projektuojant pastato vėdinimo sistemą pastato zonas reikia suskirstyti į tiekimo ir šalinimo. Gyvenamuosiuose pastatuose oro tiekimo zonos yra – svetainė, valgomasis, miegamasis, darbo kambarys. Oro šalinimo zonos – WC, vonios patalpa, virtuvė, sandėliukas/rūbinė. Pratekėjimo zonos – koridorius, laiptinė. Šviežias oras yra tiekiamas į gyvenamąsias zonas, iš kurių turi tekėti per pratekėjimo zonas į labiau užterštas, drėgnas, t.y. šalinimo zonas. Pastate ir vėdinimo sistemose oro slėgis turi pasiskirstyti taip, kad normaliomis pastato naudojimo sąlygomis oras tekėtų iš švaresnių vietų į labiau užterštas.

 

3. Oro paėmimo, pratekėjimo tarp patalpų bei išmetimo angų planavimas

Oro tekėjimas iš oro tiekimo zonos į pratekėjimo zoną ir iš jos į oro šalinimo zoną turi būti užtikrintas tiek esant atidarytoms, tiek ir uždarytoms patalpų durims. Esant uždarytoms durims arba paliekama horizontali anga durų apačioje, arba įrengiamos grotelės duryse arba sienoje.

Lauko oras turi būti paimamas iš ten, kur yra švariausias (išlaikant reikiamą atstumą nuo nuotekų alsuoklių, kaminų, oro išmetimo angų, šiukšlių konteinerių, automobilių stovėjimo aikštelių), atsižvelgiant į vyraujančius vėjus. Oro paėmimo anga turi būti apsaugota nuo stipraus lietaus,  su tinkleliu nuo vabzdžių bei sunkiai prieinamoje vietoje. Be to, labai svarbu, kad oro paėmimo ir oro išmetimo laukan angos nebūtų šalia viena kitos.

4. Ortakių parinkimas

Ortakiai yra vėdinimo sistemos dalis, kuri gali būti standi skardinė arba lanksti plastikinė. Kiekviena jų turi savo privalumų, kiekviena jų tinkamai suprojektuota yra tinkama naudojimui. Svarbiausia parenkant ortakius būtina remtis pagrindiniais reikalavimais: projektuoti ir montuoti kiek galima trumpesnius ortakius, su kuo mažiau alkūnių, ortakiai turi būti lygiu vidiniu paviršiumi, sandarūs ir izoliuoti garso bei šilumos izoliacija.

5. Reikiamos oro filtracijos lygio nustatymas

Vėdinimo sistemose naudojami filtrai skirstomi į klases, atsižvelgiant į reikiamų išfiltruoti dalelių dydį. Filtrų klasė turi būti parinkta pagal poreikį konkrečių paskirčių vėdinimo sistemoms. Prieš pasirenkant filtrų klasę, svarbu numatyti, kuo ilgesnį efektyvaus naudojimo laikotarpį. Filtrai privalo būti valomi arba keičiami reguliariai, kai tik užsiteršia. Valymo ir keitimo dažnumas tiesiogiai priklausomai nuo vietovės užterštumo.

6. Šiluminė ortakių sistemos izoliacija

Siekiant apsaugoti vėdinimo sistemą nuo kondensto, nešildomose patalpose esančius ortakius reikia izoliuoti akmens vatos kevalais. Taip pat reikia izoliuoti ir oro paėmimo iš lauko bei oro išmetimo laukan ortakius. Ortakių izoliavimo sprendimų galima rasti ŠVOK sistemų izoliavimo rekomendacijose.

7. Tinkamiausio rekuperatoriaus parinkimas

Rekuperatorius yra pagrindinė efektyvios vėdinimo sistemos dalis, kurios svarbia funkcijos – užtikrinti reikiamą oro apykaitą, filtruoti tiekiamą ir šalinamą orą bei sugrąžinti šilumą. Renkantis rekuperatorių pagrindiniai faktoriai, lemiantys įrenginio ir visos vėdinimo sistemos efektyvumą bei gyventojų komfortą, yra šie:

  • Rekuperatoriaus galingumas
  • Šilumokaitis
  • Ventiliatoriai
  • Rekuperatoriaus triukšmo izoliacija
  •  Filtrai
  • Rekuperatoriaus valdiklis

Žinoma visi šie faktoriai turi būti įvertinti ir pagal kiekvieno vartotojo unikalius poreikius.

„Didžioji dauguma rekuperatorių montuotojų ir pardavėjų iki galo taip ir nežino, kurie rekuperatoriai yra efektyvesni, našesni ar patikimesni. Taip pat nežinau ir aš. Taip yra todėl, kad nėra atliktų nepriklausomų stebėjimų, kurie pagrįstu vienų ar kitų rekuperacinių sistemų pranašumus. Šiai dienai tiesiog belieka tikėti (arba netikėti) tuo, ką pasakoja gamintojai, pardavėjai ir montuotojai“, – atvirauja Paulius Radzevičius. O „Pasyvusnamas.lt“ tinklapis nusprendė atlikti išsamią apklausą šia tema ir pamėginti išsiaiškinti vyraujančias nuostatas dėl rekuperacinių sistemų būstams. Apklausos rezultatus paskelbsime artimiausiu metu.