PASYVUS NAMAS / SPRENDIMAI IR MEDŽIAGOS / Stogų konstrukcijos ir jų įrengimas

Stogų konstrukcijos ir jų įrengimas

Nepriklausomai nuo stogo tipo ar jo nuolydžio stogas yra svarbiausia pastato atitvarinė dalis, turinti didelę įtaką pastato visuminiams šilumos nuostoliams bei energijos vartojimo efektyvumui. Sumažinus šilumos nuostolius per stogo konstrukciją suvartojama mažiau energijos viso namo šildymui arba vėsinimui.

stogai

Pastatų stogai būna dviejų tipų: plokštieji (sutapdinti) ir šlaitiniai. Populiariausi gyvenamųjų namų stogai Lietuvoje yra įvairiausio nuolydžio šlaitiniai stogai.

Šilumos izoliacijos įrengimo požiūriu stogai dar yra skirstomi į apšiltintus, kai po jais įrengiamos šildomos patalpos, ir neapšiltintus, kai po jais paliekamos nešildomos erdvės, negyvenamos palėpės.

Apšiltintas šlaitinis stogas

Apšiltintas šlaitinis stogas

Apšiltinti šlaitiniai stogai Lietuvoje dažniausiai gyvenamieji pastatai statomi su mansardomis, todėl šilumos izoliacinis sluoksnis tokiose konstrukcijose yra montuojamas tarp gegnių. Minimalus šilumos izoliacijos storis tarp gegnių yra 200 mm. Jei gegnės žemesnės, tai jos paaukštinamos atitinkamo storio lentą prikalant ant gegnės. Iš šiltosios pusės, tai yra iš pastato vidaus pusės, ant gegnės yra tvirtinama vandens garų izoliacija (kartu ir oro barjeras), paprastai tam naudojama 200 mikronų storio polietileno plėvelė. Prie gegnės apačios ant pritvirtintos polietileno plėvelės yra prikalami mediniai tašeliai ar metalo profiliai, ant kurių bus tvirtinama lubų apdaila (gipso kartono plokštės, medinės dailylentės ar pan.). Tarpas tarp tašelių ar profilių yra užpildomas 50 mm storio šilumos izoliacija. Šilumos izoliacijai rekomenduojame naudoti ypač gerai šilumą izoliuojančias, nedegias, universalias akmens vatos plokštes.

Šilumos izoliacija tarp gegnių.

Šilumos izoliacija tarp gegnių.

Pagal hidroizoliacijai naudojamą medžiagą skiriami du šlaitinio stogo įrengimo būdai: kai hidroizoliacijai naudojama laidi vandens garams plėvelė (dar vadinama difuzine plėvele) ir mažai laidi vandens garams plėvelė.

Šlaitiniuose stoguose, kai vandens garams naudojama mažai laidi vandens garams hidroizoliacija, šilumos izoliaciją iš universalių akmens vatos plokščių reikia apsaugoti nuo vėjo. Tam galima naudoti specialias akmens vatos plokštes arba specialias plėveles, kurios yra laidžios vandens garams ir mažai laidžios orui. Šlaitiniuose stoguose su mažai vandens garams laidžia hidroizoliacija vėdinamas oro tarpas turi būti įrengtas tarp hidroizoliacinės plėvelės ir apsaugos nuo vėjo plokštės. Vėdinamo oro tarpo aukštis nustatomas skaičiavimais, tačiau visais atvejais turi būti ne mažesnis kaip 50 mm. Stogo vėdinimui karnize ir kraige turi būti įrengtos vėdinimo angos pagal STR 2.05.02:2008 („Statinių konstrukcijos. Stogai“ reikalavimus).

Šlaitinio stogo jungtis su siena

Šlaitinio stogo jungtis su siena

Šlaitiniuose stoguose, kai hidroizoliacija yra vandens garams laidi plėvelė (difuzinė plėvelė), atskiro apsaugos nuo vėjo sluoksnio įrengti nebereikia. Difuzinė plėvelė yra glaudžiama tiesiai prie universalių akmens vatos plokščių. Šiuo atveju būtina įsitikinti, ar tikrai reikiamą plėvelę pasirinkote. Rekomenduojame naudoti tokią, kurios sd ne didesnis kaip 0,2 m. Šį dydį pasitikrinkite gamintojo deklaracijoje. Vėdinamas oro tarpas turi būti įrengtas virš difuzinės plėvelės. Vėdinamo oro tarpo aukštis – ne mažesnis kaip 50 mm. Be to, turi būti užtikrintas oro judėjimas šiame tarpe, tai yra karnize (stogo apačioje) ir kraige (stogo viršuje) šis oro tarpas turi susisiekti su lauko oru. Virš hidroizoliacijos sluoksnio išilgai gegnės kalama lenta, ant jos skersine kryptimi grebėstai, ant kurių tvirtinama čerpių ir banguotų lakštų dangos. Visų šių sluoksnių svarba yra didelė, todėl bet kuri klaida lemia papildomus kaštus jas taisant vėliau.

Statant energiškai efektyvų, pasyvų namą su šlaitiniu stogu jo konstrukcija iš esmės niekuo nesiskiria nuo tradicinio namo stogo konstrukcijos. Tik energiškai efektyvaus namo stogui reikia padidinti šilumos izoliacijos storį, kuris atitiktų pasyvių namų reikalavimus. Be to, vandens garų izoliacijos (užtvaros) sluoksnis turi būti įrengtas taip, kad garantuotų patikimą stogo konstrukcijos sandarumą. Padidintas sandarumas užtikrina, kad pastatų konstrukcijos bus energiškai efektyvios.

Nešildoma, šalta palėpė

Nešildoma, šalta palėpė

Palėpės šiltinimas

Statantiesiems namą su nenaudojama, šalta palėpe šilumos izoliacinio sluoksnio tarp gegnių nereikia. Stogo konstrukcija tampa parasta, tai yra naudojama tik hidroizoliacija, virš jos suformuotas oro tarpas ir stogo danga.

Šiltinimo sluoksnis yra įrengiamas ant perdangos. Svarbu užtikrinti, kad būtų patikimai sujungti į vientisą sluoksnį šilumos izoliacijos sluoksniai ant perdangos ir ant išorės sienos.

Šaltoje palėpėje esanti didelė erdvė tarp lubų ir išorinės stogo konstrukcijos leidžia sumontuoti energiškai efektyvų izoliacijos sluoksnį. Klokite universalias šilumos izoliacijos plokštes perdengiant dviem ar daugiau sluoksnių taip, kad tarp gretimų plokščių neatsirastų plyšių. Palėpei šiltinti rekomenduojame naudoti ypač gerai šilumą izoliuojančias, nedegias universalias akmens vatos plokštes. Bendras šilumos izoliacijos storis turėtų būti apie 250–300 mm.

Jei perdanga, virš kurios įrengiamas šiltinimas, yra monolitinė ar iš gelžbetoninių plokščių, tai šilumos izoliacijos sluoksnį galima įrengti tiesiog ant jo be jokių papildomų plėvelių. Tais atvejais, kai plyšiai tarp perdangos plokščių yra neužtaisyti, tikslinga ant perdangos plokščių prieš įrengiant šilumos izoliacijos sluoksnį pakloti orui mažai laidų sluoksnį, pavyzdžiui, iš 200 mikronų storio polietileno plėvelės.

Jei perdanga yra medinė, iš pastato vidinės pusės, prieš įrengiant šilumos izoliacijos sluoksnį, turime prie perdangos sijų pritvirtinti vandens garų ir oro izoliaciją iš 200 mikronų storio polietileno plėvelės.

Ypač svarbu apsaugoti šilumos izoliacijos plokštes pastato perimetru nuo skersinės infiltracijos, tai yra nuo šalto oro patekimo į patį šiltinimo sluoksnį. Todėl visu pastato perimetru reikėtų naudoti apsaugos nuo vėjo mineralinės vatos plokštes arba difuzinę plėvelę. Pastarąją būtina gerai pritvirtinti.

Palėpė turi būti vėdinama, todėl pastato galuose reikia įrengti vėdinimo angas, kurių bendras plotas turi būti ne mažesnis kaip 1/500 palėpės ploto. Pavyzdžiui, jei palėpės plotas yra 150 kv. m, tai viename ir kitame pastato gale esančios angos turi būti ne mažesnės nei 40×40 cm.

Šlaitinis stogas su bituminių čerpių danga

Šlaitinis stogas su bituminių čerpių danga

Šlaitinių stogų renovacija

Keičiant stogo dangą dažnai iškyla klausimas, kaip teisingai sutvarkyti, modernizuoti visą stogo konstrukciją ir kaip ją gerai apšiltinti, kad naujasis stogas būtų ilgaamžis, efektyviai tarnautų, o remontui išleisti pinigai būtų panaudoti prasmingai ir racionaliai.

„Paroc“ komunikacijos ir rinkodaros vadovė Europai ir Baltijos šalims dr. Audronė Endriukaitytė sako, kad stogo renovaciją reikėtų pradėti nuo aiškaus apibrėžimo, ko jūs siekiate: ar norite tik pakeisti stogo dangą, o gal norėtumėte įsirengti mansardą ir taip pasididinti savo gyvenamąjį plotą? Kokią dangą įsivaizduojate ant savo namo stogo? Juk dangų pasirinkimo spektras labai platus. Priėmus sprendimus dėl stogo dangos ir palėpės ar mansardos įrengimo galima pereiti prie stogo konstrukcijos įrengimo.

Pirmiausia reikėtų atidžiai apžiūrėti visą stogo konstrukciją. Ypač įdėmiai apžiūrėkite gegnes: ar jos tvirtos, ar jos atlaikys naują stogo dangą, ar mediena nesutrūnijusi ir nesupuvusi. Jei gegnės yra vietomis sutrūnijusios, kelia abejonių, ar naujasis stogas atlaikys apkrovas, reikėtų pasitarti su specialistais, kaip tas gegnes sustiprinti arba pakeisti naujomis. Be to, reikėtų nepamiršti, kad atnaujinant stogą medines jo konstrukcijas verta apdoroti antiseptikais ir antipirenais. Taip padidės medinių gegnių atsparumas grybeliams, ugniai.

Palėpės ir mansardos šiltinimo ypatumus jau aptarėme šiame straipsnyje kalbėdami apie naujai įrengiamus stogus.

Tokie pat medžiagų naudojimo principai ir tokie pat sprendimai naudojami ir renovacijos metu.

 

Apibendrinimai

Pirma, šlaitiniai stogai turi būti vėdinami. Šlaitinio stogo vėdinamas oro tarpas turi būti įrengtas taip, kad užtikrintų pakankamą oro judėjimą nuo apačios iki pat viršaus. Tam turime įrengti oro patekimo angas stogo karnize ir oro išėjimo angas stogo viršuje, prie kraigo.

Antra, labai dažna šlaitinių stogų įrengimo klaida – neteisingai panaudojamos plėvelės apsaugai nuo vėjo ir hidroizoliacijai.

Paprastai stogo įrengimo klaidos pastebimos ne iškart pabaigus remonto darbus, o gerokai vėliau. Kartais tik po žiemos ar net ir po kelių žiemų. Todėl labai svarbu stengtis stogo konstrukciją įrengti kruopščiai ir taisyklingai, kad netektų po metų kitų vėl remontuoti stogo. Tik teisingai įrengtas stogas Jums ilgai tarnaus ir nereikalaus ypatingos priežiūros.

 

Brėžinius energiškai efektyvių, pasyvių namų stogams rasite kataloge „Statau šiltą namą“.

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus matomas.Būtini laukai pažymėti *

*

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>

Į puslapio pradžią