Nepaisant sunkmečio ir statybų sektoriaus sąstingio, 2009 metų lapkričio mėnesį sėkmingai buvo baigtos pirmojo lietuviško pasyvaus namo statybos. Padidinto sandarumo energiškai efektyvus namas iškilo „Veikmės“ individualių gyvenamųjų namų kvartale Gulbinuose, Vilniuje. Buvo planuojama, kad šio dviaukščio vienbučio būsto šildymui per metus pakaks apie 15 kW/m2, tai yra net keturis kartus mažiau už tradicinių naujos statybos būstų energinį poreikį ir beveik dešimt kartų mažiau už senos statybos neekonomiškų būstų energijos sąnaudas.
Pirmojo Lietuvoje suprojektuoto ir pastatyto pasyvaus namo projekto partneriais buvo bendrovės „Paroc“, „Veikmė“, „Hronas“, „Balterma“, „Swedbank“, „Baumit Lit“, Kauno Technologijos Universiteto Architektūros ir Statybos Institutas, VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“.
Pirmasis lietuviškas pasyvus namas buvo pradėtas projektuoti 2008 metais. Jo statyba vyko 2009 metais, o eksploatacija prasidėjo 2010 metų antroje pusėje.
Pirmajam lietuviškam pasyviam namui 2009 metų lapkričio 12 d. buvo suteiktas aukščiausias tuo metu galiojęs A klasės pastato energinio naudingumo sertifikatas. O 2009 m. gruodžio 18 d. šio pastato statytoja UAB „Veikmė“ konkurse „Lietuvos metų gaminys 2009“ už pirmąjį lietuvišką pasyvų namą buvo apdovanota aukso medaliu.
Jau apgyvendinto, pradėto eksploatuoti pirmojo lietuviško pasyvaus namo stebėseną 2010 m. gruodžio – 2011 m. kovo mėnesiais vykdė KTU mokslininkai. Šios stebėsenos rezultatai buvo pristatyti statybos ir remonto parodoje RESTA2011.
Ekspertai patvirtino, kad pirmasis lietuviškas pasyvus namas peržiemojo mažesnėmis sąnaudomis nei tradiciniai, panašaus tipo individualūs gyvenamieji namai, o bendrosios (suminės) energijos sąnaudos jo eksploatacijai neviršijo numatyto lygio.
„KTU Architektūros ir Statybos instituto mokslininkų atlikti matavimai atskleidė, kad energiškai efektyvus namas išties gali taupyti energiją ir tuo pat metu užtikrinti maksimalų komfortą tokio būsto gyventojams,– sako UAB „Veikmė“ direktorius Eugenijus Zaremba. – Tačiau faktines pasyvių namų energijos sąnaudas dar labiau už paties namo charakteristikas įtakoja jame gyvenančių gyventojų įpročiai ir gyvenimo būdas“. Tai patvirtina ir daugiametė pasyvių namų stebėsena Vokietijoje. Hanoveryje 1998 m. pastatytų ir apgyvendintų 32 vienodų pasyvių namų kvartalo stebėsena atskleidė, kad energijos sąnaudos žiemą vien tik šildymui kiekviename name gali skirtis kelis kartus: nuo 3 kWh/m² iki 38 kWh/m² (per 3 mėn.). Tai priklauso nuo gyventojų įpročių, jų gyvenimo būdo ir namo eksploatacijos ypatumų.
Parametrai atitinka pasyvių namų standartus
Bendras suminis pirminės energijos suvartojimas, kurio reikia šildymui, vėdinimui, karšto vandens ruošimui, apšvietimui ir kitiems buitiniams poreikiams lietuviškame pasyviame name per metus neviršija 120 kWh/m². Bendros energijos sąnaudos visoms pirmojo lietuviško pasyvaus namo reikmėms per keturis šalčiausius mėnesius sudarė 49,7 kWh/m², nors karštas vanduo buvo ruošiamas ne tik kondensaciniu katilu, bet ir elektriniu boileriu.
Vidutinė vidaus patalpų oro temperatūra pirmajame lietuviškame pasyviame name stebimuoju periodu viršijo numatytas komforto sąlygas ir siekė +22,5 laipsnių šilumos (numatytoji vidutinė temperatūra buvo +20 laipsnių šilumos). Didžiausi temperatūros svyravimai užfiksuoti namo pietinėje pusėje, o mažiausi – šiaurinėje pusėje.
Vidutinės santykinės oro drėgmės dydis stebėjimo periodu tenkino pakankamos šiluminės aplinkos parametrus HN 42:2004 ir svyravo pasyvių namų standartui būdingame intervale 30,1-29,4 proc.
Skaičiuojant faktines išlaidas rezerviniam būsto šildymui, vien tik dujų per tris šalčiausius mėnesius pasyviame name, lyginant jį su tradiciniu B klasės namu, buvo sunaudota maždaug 850 kubinių metrų mažiau ir tokiu būdu sutaupyti 1275 Lt.
„Pirmasis lietuviškas pasyvus namas išties yra puikus pavyzdys, kaip turi būti rengiamas tokio namo projektas, vykdoma jo statybos priežiūra, organizuojami darbai ir darbų eiliškumas. Siekiant pasyvaus namo efekto ne mažiau svarbi ir jo tolimesnė eksploatacija“,– pripažino Aidas Vaičiulis, Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius.
Pirmojo lietuviško pasyvaus namo aprašymas
Dviejų aukštų, 224,14 kvadratinių metrų ploto pirmasis lietuviškas pasyvus namas buvo statomas ant polinių pamatų, su monolitiniu rostverku, be rūsio.
Išorinės sienos, vidinės sienos bei pertvaros iš keraminių plytų mūro. Išorės sienos apšiltintos 35cm storio akmens vatos sluoksniu. Garažo sienos įrengtos iš lengvų konstrukcijų, su akmens vatos užpildu.
Stogas yra vienšlaitis, stogo konstrukcija – medinė, danga – bituminės čerpelės. Stogo apšiltinimas – 50 cm storio akmens vatos sluoksnis.
Langai ir lauko durys – specialūs, skirti pasyviesiems namams. Rėmai mediniai (pušis) su specialia įlieta šilumos izoliacine medžiaga, 110 mm storio, iš vidaus lakuoti, iš išorės – dažyti. Stiklo paketai – 3 stiklų, du iš jų dengti selektyvine danga. Šilumos perdavimo koeficientas Uw=0,79 (W/m²K). Name sumontuotos vidaus palangių lentos iš ąžuolo medienos. Vidinės kambarių durys – faneruotos. Garažo vartai pašiltinti, segmentiniai, pakeliami, su elektrine pavara.
Namo cokolis apklijuotas akmens masės plytelėmis. Įėjimo laiptai formuoti iš betoninių trinkelių, įmontuotos kojų valymo grotelės.
Sienos tinkuotos spalvotu mineraliniu plonasluoksniu dekoratyviniu tinku ant akmens vatos šiltinamojo sluoksnio, dalis fasado apkalta pušies dailylentėmis arba fasadinėmis plokštėmis.
Vidaus apdaila: betoninės garažo grindys su 10 cm storio pašiltinimo sluoksniu iš akmens vatos. Pirmame aukšte įrengtos cementinės grindys su putplasčio šiltinamuoju sluoksniu ant betoninės plokštės, po kuria sudėtas 30-40 cm storio šiltinimas iš akmens vatos. Antro aukšto grindys – cementinės, su garsą ir šilumą izoliuojančiu putplasčio sluoksniu. Grindų danga – parketlentės. Garažo, katilinės, skalbyklos, tambūro, vonios ir sanitarinių mazgų zonose paklotos keraminės bei akmens masės plytelės. Sienos tinkuotos, paviršiai glaistyti bei dažyti dažais. Vonios ir sanitarinių mazgų zonose suklijuotos keraminės plytelės. Tambūre, hole, virtuvėje, svetainėje, koridoriuje, miegamuosiuose kambariuose, rūbinėse, vonios ir sanitarinių mazgų kambariuose bei skalbyklos zonoje įrengtos pakabinamos lubos iš gipso kartono. Garažo sienos ir lubos aptaisytos OSB plokštėmis. Pakabinamos lubos parduodant šį namą buvo neįrengtos tik I-o aukšto darbo kambaryje. Visi paviršiai glaistyti bei dažyti dažais.
Name įrengta kombinuota šildymo sistema, sumontuotas aukšto naudingumo koeficiento rekuperatorius EC Temovex400S-EC. Dalis šilumos tiekiama oriniu šildymu, kita dalis – rezerviniu grindų šildymu, sumontuotu visu namo perimetru prie išorės sienų, bei WC, vonios ir virtuvės patalpose. Rezerviniam šildymui ir karšto vandens ruošimui sumontuotas kondensacinis dujinis katilas su karšto vandens šildytuvu, taip pat karšto vandens cirkuliacijos stovuose užtikrinimui sumontuotas papildomas šildytuvas su siurbliu. Vamzdynai trisluoksniai, paslėpti sienų ir grindų konstrukcijose. Sanitariniuose mazguose sumontuoti kombinuoti gyvatukai, šylantys nuo šildymo sistemos (šildymo sezono metu) arba nuo elektros tinklo (nešildymo sezono metu).
Pastato vėdinimo sistema atlieka vėdinimo ir orinio šildymo funkcijas. Į gyvenamas patalpas šviežias oras tiekiamas tiesiogiai, patalpose sumontuotų ortakių pagalba, o šalinamas per atskirą ortakį virtuvės zonoje, sanitariniuose mazguose ir pagalbinėse patalpose, nemaišant padavimo ir šalinimo srautų. Iš sanitarinių mazgų oras tik šalinamas, pritekėjimas vyksta per plyšius durų apačiose. Mechaninė vėdinimo sistema privalo veikti ištisus metus, kad užtikrintų komfortiškas gyvenimo sąlygas. Vėdinimo sistemoje yra sumontuotas aukšto našumo rekuperatorius, mažinantis išlaidas namo šildymui. Virtuvėje virš viryklės naudojamas recirkuliacinis garų nutraukimo gaubtas, orą išvalantis anglinių filtrų pagalba bei sugrąžinantis išvalytą orą atgal į patalpą. Garažo vėdinimui sumontuoti ortakiai.
Namui numatytas 15 kW galingumas. Apskaita pagal technines sąlygas ir projektą gatvėje esančiose grupinėse spintose, instaliacija – 3-jų fazių su įžeminimu. Įvadas į pastatą kabelinis pagal lauko elektros tinklų projektą. Name sumontuotas grupinis skydelis su įvadiniais ir linijiniais automatais. Laidai ir kabeliai, panaudoti instaliacijai – variniai, kloti paslėptai, išskyrus garažą. Elektros rozečių, jungtukų, sieninių šviestuvų ir lubinių šviestuvų skaičius numatytas namo projekte. Išvedžiota apšvietimo instaliacija su šviestuvais,, sumontuotos elektros rozetės ir jungtukai. Lauko apšvietimo instaliacija išvesta ties įėjimu i namą bei terasa, sumontuoti šviestuvai. Ant pastato stogo įrengtas žaibolaidis.
Vanduo tiekiamas iš vietinių, gyvenvietei skirtų gręžinių. Šalto vandens įvadas įrengtas su atskiromis vidaus vandens naudojimo ir lauko laistymo apskaitomis. Voniose sumontuoti sanitariniai prietaisai (praustuvai, klozetai, maišytuvai, vonia, dušo kabinos). Karšto vandens sistema – vienvamzdė.
Vidaus ir lauko nuotekų vamzdynai plastikiniai. Katilinėje, skalbykloje ir garaže įrengti vandens surinkimo trapai. Namo nuotekų sistema prijungta prie bendrų gatvės tinklų. Išleidžiamų nuotekų apskaita vykdoma per UAB “Vilniaus vandenys” plombuojamą įvadinį namo vandens skaitiklį.
Pagal projektą išvedžioti kanalai TV ar kompiuterinio tinklo kabelynui, sienose sumontuotos rozetės. Įrengta apsauginė ir priešgaisrinė signalizacija (sutartį su apsaugos paslaugas teikiančia bendrove sudaro namo savininkas).
Name sumontuoti modernūs virtuvės baldai su buitine technika (buitinių prietaisų energijos klasė A ir A++).
