Sienų konstrukcijų efektyvumo natūriniai bandymai Latvijoje.

Rygoje, Latvijos universiteto Botanikos sode mokslininkai vykdo unikalų projektą. Jie pastatė penkis vienodus bandomuosius pastatus iš skirtingų konstrukcijų, taip vadinamus modelius, ir juos stebi, matuoja bei analizuoja duomenis. Tokiu būdu siekiama išsiaiškinti ir įvertinti įvairių konstrukcijų elgseną realybėje.

Latvijos universiteto dr. Andris Jakovics yra šio projekto iniciatorius (project number ERAF Nr. 2011/0003/2DP/2.1.1.1.0/10/APIA/VIAA/041).

„Paprastai, statybinių medžiagų arba atskirų sistemų, statybinių konstrukcijų bandymai yra vykdomi laboratorijose. Tačiau mums knietėjo sužinoti, kaip elgiasi tos konstrukcijos realioje aplinkoje, realiomis sąlygomis, po atviru dangumi. Nesvarbu ar lietus, ar sniegas, ar vėjas, saulė ar mėnulis ir pan. Praktika rodo, kad realybėje statybinės konstrukcijos ir mūsų namai „jaučiasi“ kiek kitaip nei laboratorijose“,- sako dr. A.Jakovics.

Penki vienodi maži nameliai (plotas – 9 kv.m., tūris – 27 kub.m.) buvo pastatyti ant vienodų pamatų, taip pat suorientuoti pagal pasaulio šalis, įstatyti tokie pat langai ir durys, ta pati stogo konstrukcija ir danga. Šiuose nameliuose skiriasi tik sienos. Skaičiuojamoji sienų šilumos perdavimo koeficiento U vertė yra vienoda visuose modeliuose, tačiau skiriasi sienų konstrukcijos.

Vienas namelis pastatytas iš keraminių blokų ir iš išorės apšiltintas mineralinės vatos izoliaciniu sluoksniu (CER), antras – sumūrytas iš Aeroc akytojo betono blokų (AER) su mineralinės vatos šiltinimo sluoksniu, trečias – karkasinė siena, skydai iš medienos ir mineralinės vatos užpildu (PLY), ketvirtas – keraminiai blokai su polistirolo užpildu viduje (EXP) ir paskutinis namelis imituoja rąstinį namą su iš vidaus sumontuotu apšiltinimo sluoksniu iš mineralinės vatos (LOG).

Dr. A.Jakovics eksperimentas, natūrinis bandymas Latvijos sostinės centre dar visai neseniai prasidėjo. Namelių stebėjimai ir matavimai vykdomi vos 9 mėnesius. Tačiau jau dabar dr. A.Jakovics turi keletą konkrečių pastebėjimų, kurie vartotojams, statytojams galėtų atverti akis.

Kaip sienos “kvėpuoja”

„Visų pirma reikia pastebėti, kad labai didelę reikšmę turi pirminė konstrukcijų drėgmė arba taip vadinama statybinė drėgmė. Tai yra ta drėgmė kuri liko nuo statybos procesų ir su kuria tenka susidurti naujakuriams“,- sako mokslininkas. Matavimai parodė, kad šiuo požiūriu blogiausia sienos konstrukcija buvo su akytojo betono blokais. Iš tokios konstrukcijos ilgai nepasišalina drėgmė. Reikia daugiau vėdinimo ir daugiau patalpų šildymo. „Nepaisant to, panašu, kad akytojo betono blokai mūsų pajūrio zonoje niekada nepasieks numatytojo drėgnumo lygio. Jie bus labiau drėgnesni nei pageidaujama ir dėl to tokios konstrukcijos energinis efektyvumas bus prastesnis“,- sako jis. Taigi, statantieji iš akytojo betono savo namus turi įvertinti tai, kad realios U vertės gali skirtis nuo deklaruojamų, skaičiuojamųjų šilumos perdavimo koeficiento verčių.

„Antras dalykas, kurį taip pat jau galime skelbti, tai terminė inercija sienų konstrukcijose. Čia lyginome masyvų keraminį mūrą apšiltintą izoliaciniu sluoksniu su karkasine lengva siena. Vasaros matavimai rodo, kad karkasiniame name patalpų perkaitimas yra didesnis“,- sako Dr. A.Jakovics. Kita vertus karkasinės su mineralinės vatos užpildu sienos ir keraminio mūro sienos terminė inercija labai panaši. Šiluminė energija sienose išsilaiko panašiai.

Trečias labai svarbus momentas drėgmės atsiradimas sienose pastato eksploatacijos metu. Čia matome, kad siena iš rąstų su izoliaciniu sluoksniu pastato viduje yra padidintos rizikos sprendinys. Izoliacinio sluoksnio drėgnumas didėja ir tai blogina izoliacines savybes, todėl šiltinti pastatus iš vidaus yra blogas sprendimas.

 

 

„Dar esame numatę palyginti ir šilumos siurblių efektyvumą. Šiuo metu bandome oras-oras siurblius. Vėliau sumontuosime kito tipo. Bandysime palyginti skirtingo tipo šiluminės energijos gamybos būdus praktikoje“,- pasakoja Dr. A.Jakovics. Be to, yra matuojama ir patalpų mikroklimato kokybė. Kokiu oru kvėpuoja gyventojai skirtingų tipų namuose. Kol kas rezultatų dar nėra.

Šiltinimo sluoksnis iš celiuliozės – sukrenta

Beje, mokslininkas pastebėjo ir dar vieną reikšmingą dalyką. Visuose penkiose bandomuosiuose nameliuose, šaltoje palėpėje, ant perdangos buvo įrengtas 25 cm storio šilumos izoliacinis sluoksnis iš šiltinimo celiuliozės, dar taip vadinamos ekovatos arba celiuliozės plaušų. „Per pirmuosius devynis mėnesius visuose nameliuose celiuliozės šiltinimo sluoksnis sukrito net 5-iais centimetrais“,- sako Dr. A.Jakovics. Tokiu būdu perdangos šiluminė varža pakito į blogąją pusę ir energinis efektyvumas pablogėjo.