Planuojant pastato architektūrą

Projektuojant energiškai efektyvų, pasyvų namą jokių apropojimų kūrybai nėra. Tačiau energiškai efektyvaus namo sprendimai turi savų niuansų, į kuriuos reiktų atsižvelgti ir įvertinti tokio namo specifiką.

Gera šilumos izoliacija, išorinių konstrukcijų sandarumas, ypatingai sandarūs ir energiškai efektyvūs langai ir išorinės durys bei rekuperacinė vėdinimo sistema – visa tai ir sudaro pasyvaus namo projektavimo pagrindą. Netgi tinkama pastato orientacija pasaulio šalių atžvilgiu sukuria papildomą energijos kiekį, kuris yra naudojamas pastato šildymui. Rekomenduojama orientuoti namą taip, kad jo pagrindinis fasadas būtų atgręžtas į pietinę pusę ir tokiu būdu galima būtų pasinaudoti saulės spindulių šiluma. Tačiau centrinės Europos šalių patirtis parodė, kad energiškai efektyvus, pasyvus namas gali būti orientuotas ir į šiaurę, o tai reiškia, kad galima sėkmingai išnaudoti landšafto ypatumus projektuojant tokius pastatus. Kita vertus, labai svarbu numatyti ir tai, kad karštomis vasaros dienomis toks namas neperkaistų.

 

Planuojant pastato konstrukcijas

Jau pati pasyvaus namo koncepcija nustato tam tikrus konstrukcijų ir inžinerinės dalies sistemų projektavimo kokybinius reikalavimus. Pagrindinis tikslas yra suprojektuoti mažai energijos vartojantį pastatą.

Galutinis pasyvaus namo projektavimo tikslas yra suprojektuoti energiškai efektyvias konstrukcijas, sukonstruoti sandarius konstrukcinių jungčių mazgus. Projektuojant pastato atitvaras, turi būti apskaičiuojamas pastato atitvarų šilumos perdavimo koeficientas, įvertinant ilginius šiluminius tiltelius ir jų daromą įtaką.

Pastato tinkamumas apibrėžiamas ir tokiais kokybiniais parametrais, kaip vidaus patalpų funkcionalumas, mikroklimatas, išvaizda ir išorinė erdvė. Šilumos izoliavimas, pastato sandarumas ir vėdinimas yra pagrindiniai pasyvaus namo elementai, nulemiantys ir jo savybes. Visų šių trijų elementų sąveika leidžia užtikrinti tai, kad žiemos metu vidaus patalpose nebus jaučiamas skersvėjis, atitvarų vidaus paviršiai bus šilti, o šviežias oras bus pastoviai patiekiamas į patalpas.

Planuojant pastato šildymą-vėdinimą

Išorinės energiškai efektyvaus ar pasyvaus namo sienos turi būti itin sandarios ir pakankamai apšiltintos. Sandariame name būtina įsirengti funkcionalią bei tinkamai suprojektuotą ventiliacinę sistemą.

Vėdinimo sistemos efektyvumas labiausiai priklauso nuo pastato išorinių atitvarų sandarumo. Ir net nesvarbu kokia vėdinimo sistema bus sumontuota, natūrali, mechaninė ar hibridinė, ji turi tenkinti statybų techninių reglamentų reikalavimus. Minimalus vėdinimo sistemos pajėgumas turi būti toks, kad užtikrintų reglamentuose numatytas šviežio oro normas.

Orinis šildymas

Orinis šildymas gali būti įrengiamas dviem būdais. Į patalpas tiekiamas oras gali būti šildomas centralizuotai pačiame įrenginyje arba specialiai įrengus kaitinimo elementus (tenus). Pirmuoju atveju į visas patalpas tiekiamas oras yra vienodos temperatūros. Norint, kad kiekviename kambaryje temperatūra būtų kontroliuojama atskirai, prieš oro tiekimo groteles ar difuzorius gali būti sumontuoti kaitinimo elementai. Tokiu atveju oro temperatūrą galima reguliuoti pagal poreikius.

Tiekiamo oro paskirstymas

Esant orinei šildymo sistemai pašildytas oras nuolat tiekiamas į visas šildomas patalpas. Vengiant oro perkaitinimo, grindų temperatūra turi būti žemesnė nei įprastoje grindų šildymo sistemoje. Rekomenduojama temperatūrą išlaikyti 1–3 °C aukštesnę už oro temperatūrą.

Vertikalus temperatūros skirtumas patalpose turi būti ne daugiau 3 °C tarp 0,1 m ir 1,1 m, t. y. tarp sėdinčio žmogaus kulkšnies ir kaklo. Kadangi pasyvaus namo išorinės atitvaros yra itin efektyvios šiluminių charakteristikų požiūriu, vertikalus temperatūrų skirtumas čia yra gana nereikšmingas.

Saulės energijos poveikis patalpų mikroklimatui

Kontroliuojamas saulės energijos poveikis yra pasyvaus namo šildymo sistemos dalis. Todėl skirtingose patalpose temperatūra gali skirtis, priklausomai nuo saulės aktyvumo, apšviestumo, patalpos paskirties ir kitų vidinių šilumos šaltinių.

Vėsinimo poreikis

Kompleksinis pastato projektavimas turi didelę įtaką pasyvaus namo mikroklimatui. Vėsinimo poreikis turi būti mažinamas naudojant energiškai efektyvius sprendimus. Langų stogeliai, apsaugantys nuo saulės, apsauginiai vertikalūs paneliai – patys efektyviausi metodai.

Energijos šaltiniai

Energiškai efektyviuose, pasyviuose namuose gali būti panaudojama ne tik saulės ar grunto energija, rekuperacinės sistemos, bet ir laisvai gaunama energija, t.y. gyventojų ir įrangos išskiriama šiluma eksploatuojamose patalpose. Šildymo sistema pasyviame, energiškai efektyviame name, paprastai, įrengiama tik kaip rezervinė, atsarginė arba iš vis neįrengiama.

 

Vykdant statybos darbus

Siekiant pagerinti pastatų energinį efektyvumą reikia ne tik atsakingai suprojektuoti statinį, bet ir pasirūpinti statybos darbų kokybe bei atidžia statybos priežiūra. Tai ypač svarbu norint pasiekti išties efektyvaus būsto efektą. Beje, statant pasyvius namus lėšos, kurių nebereikia skirti įprastinių šildymo sistemų įrengimui, gali būti panaudotos sandarioms ir energiškai efektyvioms pastato atitvaroms įrengti.

Energiškai efektyvaus namo statytojas visą procesą turėtų suskirstyti į kelis etapus:

• Priešprojektinė fazė: įvertinti sklypo charakteristikas, saulės ir vėjuotumo specifiką, grunto savybes, numatyti pastato tipą, medžiagiįkumą, pasirenkamas sistemas ir pan.
• Projektavimas: parinkti pastato atitvarų sudėtines dalis, parinkti inžinerines sistemas, numatyti galimų šilumos nuostolių atstatymo sprendimus ir t.t.
• Bendradarbiavimas su kitų pastato projekto dalių projektuotojais: bendri projektuotojų sprendimai, užtikrinantys pastato energinį efektyvumą.
• Statyba: rangovų parinkimas.
• Patikra: oro sandarumo testai, vėdinimo sistemos suderinimas, vartotojo naudojimosi pastato sistemomis instrukcija ir pan.
• Eksploatacija: instrukcija gyventojui, kaip naudotis energiškai efektyviu namu, pastato sistemų aptarnavimo instrukcijos.