Modernizuojant senus daugiabučius kartais yra projektuojami antstatai, ant stogo montuojami papildomi aukštai, kuriuose įrengiami nauji būstai. Tokiu būdu atsiradęs naujas naudingas plotas gali būti racionaliai panaudojamas senojo daugiabučio gyventojų reikmėms arba gali būti parduotas NT rinkoje, o gautos lėšos panaudotos viso pastato modernizacijos kaštų kompensavimui.

Daugelis daugiabučių gyventojų tvirtina, kad papildomo naudingo ploto statymas yra labai patrauklus, jei tik tai leidžia sumažinti namo modernizacijos kaštus ir gyventojų išlaidas pastato remontui. Tačiau skeptikai pastebi, kad ir taip daugiabučių kiemuose trūksta vietos automobiliams ir pan.

Ar verta galvoti apie papildomų aukštų užstatymą ant senų daugiabučių klausiame VGTU Architektūros inžinerijos katedros vedėjo,  profesoriaus habil. dr. Josifo Parasonio.

 

–          Gerbiamas profesoriau, ką manote apie antstatus ant senų daugiabučių, ar galima modernizuojant seną daugiabutį įrengti ant jo stogo naujas patalpas ar net kelis papildomus aukštus? Ar verta ant daugiabučių plokščių stogų įrengti šlaitinius stogus?

Manau, kad tai yra prasminga. Mūsų klimatinėmis sąlygomis šlaitinių stogų naudojimo priežiūra paprastesnė. Planuojant daugiabučio gyvenamojo namo modernizavimą, verta atsisakyti plokščiojo stogo ir po šlaitiniu atsirandančią erdvę panaudoti papildomam plotui įrengti. Matyt, geriausias sprendimas yra, kuomet namo viršutinio aukšto gyventojai nori ir sutaria padidinti savo butų plotus, išnaudojant stogo dalį virš savo buto. Tai ypač patrauklu 5-aukščiams namams, nes didinant jų aukštingumą, kitais atvejais būtina įrengti liftą į naujus butus patekti.

Galimi ir kiti variantai. Pavyzdžiui, namo gyventojai, perleisdami stogą palėpei arba naujam aukštui (aukštams) įrengti atsiradusiam investoriui, ženkliai sumažina namo modernizavimo savo išlaidas arba visiškai jų neturi. Suprantama, kad tai realu namams, esantiems didmiesčių prestižiniuose rajonuose.

Manau, kad atsisakyti plokščių stogų verta, įrengiant šlaitinius, net be palėpių įrengimo. Tuomet naujo stogo konstrukcinis sprendinys galimas kaip šaltojo, o apšiltinamas papildomai buvęs plokščias stogas.

–          Kaip reiktų nustatyti ar galima ant seno daugiabučio vykdant jo modernizaciją pristatyti papildomą aukštą arba įrengti šlaitinį stogą su gyvenama palėpe?

Reikėtų įvertinti jo laikančiųjų konstrukcijų techninę būklę. Patyręs specialistas tai galėtų atlikti vizualiai. Jei pavojingų pažeidimų dėl namo naudojimo nėra, tuomet pats namas ir pagrindas po jo pamatais yra geros techninės būklės. Papildomai būtina detaliai patikrinti denginį, laikančiųjų konstrukcijų techninę būklę. Jei abiem atvejais ekspertinio įvertinimo rezultatai teigiami, o namas naudojamas ne mažiau, kaip 20-imt metų, galima planuoti tokiam namui papildomo aukšto užstatymą arba gyvenamosios palėpės įrengimą. Tai, kas minėta, liečia tik pastato statybinę dalį, taip vadinamą „dežutę“. Priklausomai nuo vietovės, kurioje yra pastatas, būtina išnagrinėti namo ir rajono (mikrorajono) inžinerinių sistemų tipus ir galingumus. Aišku ir infrastruktūrą, inžineriją ir kitus dalykus.

–          Į ką reiktų atkreipti dėmesį, ką reiktų įvertinti planuojant daugiabučio namo modernizavimą (renovaciją)? Kurias pastato dalis ypač atidžiai įvertinti ir kaip tai padaryti?

Planuojant daugiabučio gyvenamojo namo modernizavimą, jei jis tvarkingai prižiūrimas, galima pradėti nuo namo naudojimo priežiūros ir projektinės dokumentacijos (pagal kurią namas pastatytas) analizės. Tai leis įvertinti namo konstrukcinių elementų ir inžinerinių sistemų techninę būklę. Jei tokių dokumentų nėra, kas, deja, mūsuose kol kas dažniausiai ir būna, reiktų atlikti namo ekspertizę.

Bendru atveju, šios ekspertizės turinys turėtų būti toks:

• Laikančiųjų konstrukcijų vizualinė apžiūra ir (jei reikia) jų instrumentiniai tyrimai; tai būtina išorės atitvarų papildomo apšiltinimo konstrukciniam sprendiniui parinkti;
• Jei namas statytas iki 1995 m. ir langai jame nebuvo keisti, jų tirti net neverta, nes tokius langus būtina keisti. „Jaunesnių“ namų langus būtina patikrinti, ar gali pakakti tik atnaujinti tarpines;
• Inžinerinių sistemų (šildymo, vėdinimo, vandentiekio, nuotekų) techninės būklės įvertinimas leis argumentuotai projektuoti šių sistemų remontą, keitimą (jei reikia), tobulinimą.

Pastatų laikančiųjų konstrukcijų ir kitų namo „dėžutės“ elementų ekspertizės praktika byloja, kad labiausiai nusidėvėję yra ne pagrindiniai laikantys elementai, o parapetai, stogeliai, karnizai, balkonai. Šių elementų būklė dažnai yra avarinė ir net kelia grėsmę žmonėms. Todėl šias itin nusidėvėjusias pastato dalis būtina suremontuoti pastato „šiluminio“ modernizavimo pradžioje.

Namo ekspertizei atlikti geriausia pasamdyti atitinkamai veiklai atestuotus specialistus. Vien tik, taip vadinamo namo energinio audito, kuo dabar dažniausiai apsiribojama, pastato kokybiškam modernizavimo projektui parengti nepakanka.

 

–          Ką reiktų įvertinti prieš planuojant seno individualaus gyvenamojo namo, pavyzdžiui taip vadinamo „alytnamio“, rekonstrukciją arba modernizaciją?

Kadangi Lietuvoje namų naudojimo priežiūros praktika tik pradinėje stadijoje, planuojant seno individualaus gyvenamojo namo modernizavimą, pirmiausia būtina atlikti jo ekspertizę, nustatant atitvarinių ir laikančių konstrukcijų bei inžinerinių sistemų techninę būklę. Vien termovizinių tyrimų ir pastato energinio audito, kaip dažniausiai dabar daroma, nepakanka. Juolab, kad pastarasis, dėl jo vykdymo metodikos, neatskleidžia realios pastato energinės būklės.

Kalbant apie „alytnamius“ arba stambiaplokščius vienbučius gyvenamuosius namus Vievio gamybos, labai svarbi ekspertizės dedamoji dalis yra namo termoviziniai tyrimai. Jais galima nustatyti išorės atitvarų esamos termoizoliacijos būklę. Tai labai svarbu žinoti, projektuojant išorės atitvarų papildomą apšiltinimą.

Laikančiųjų konstrukcijų techninės būklės žinojimas leidžia patikimiau apsispręsti dėl išorės atitvarų apšiltinimo konstrukcinio sprendinio.

Inžinerinių sistemų (šildymo, vėdinimo, vandentiekio, nuotekų) būklės žinojimas leidžia argumentuotai apsispręsti ar verta remontuoti, tobulinti, o gal geriau keisti pažangesnėmis sistemomis. Šių namų langus būtina keisti.