Koncernui „Achemos grupė“ priklausantis didžiausias Baltijos šalyse sveikatingumo ir poilsio kompleksas „Grand SPA Lietuva“ Druskininkuose po truputį mažina centralizuotai tiekiamos brangios šilumos vartojimą, vietoje to pasitelkdamas atsinaujinančius energijos šaltinius. Naujasis šiluminės energijos gamybos būdas sąskaitas už šildymą kompleksui sumažins kone perpus.
„Grand SPA Lietuva“ kompleksą sudaro du viešbučiai, apartamentų pastatas, konferencijų centras, vandens parkas, gydymo ir maitinimo įstaigos. Iš viso tai – 30.000 kvadratinių metrų ploto patalpos, kurių šildymui ir karšto vandens ruošimui per metus sunaudojama virš 6 tūkstančių MWh šiluminės energijos. Jei visą šią energiją „Grand SPA Lietuva“ pirktų iš centralizuotai tiekiamos šilumos tiekėjų, jos sąskaita už šildymą dabartinėmis kainomis svyruotų tarp 1,6-1,8 mln. litų per metus.
„Centralizuotai tiekiama šiluminė energija Druskininkuose yra viena brangiausių Lietuvoje, o mūsų sąnaudos komplekso patalpų ir baseinų šildymui sudaro labai didelę išlaidų dalį, – sako UAB „Grand SPA Lietuva“ direktorius Petras Lisauskas. – Todėl ieškojome būdų, kaip sumažinti tas išlaidas ir optimizuoti veiklos sąnaudas.“
Sprendimą „Grand SPA Lietuva“ vadovams pasiūlė alternatyvios energetikos specialistai. Įvertinę tai, kad objektas įsikūręs kurortiniame miestelyje, kur šilumos gamyba deginant kurą būtų nepriimtina, jie sveikatingumo ir poilsio kompleksui parengė alternatyvių energijos šaltinių pritaikymo šilumos ir šalčio gamybai projektą.
Kombinuotas šildymas
„Nenorėjome kurortiniame miestelyje statyti dar vienos katilinės, kelti dar vieno kamino, tad ieškojome „žalio“ sprendimo“,– pasakoja P. Lisauskas. Galiausiai buvo pasirinktas kombinuotas šiluminės energijos gamybos būdas, pasitelkiant aeroterminės bei geoterminės energijos įrenginius, t.y. šilumos siurblius oras/vanduo, sugrąžinančius šiluminę energiją iš vėdinimo sistemų išmetamo oro ir šilumos siurblius gruntas/vanduo, tiekiančius energiją iš žemės.
Didžiąją dalį „žaliosios“ šiluminės ir šalčio energijos kompleksui pagamina šilumos siurbliai gruntas/vanduo su vertikalia geoterminių zondų sistema. „Tai – daugiau negu 130-ies vertikalių gręžinių kompleksas, užimantis 0,76 ha plotą. Čia įrengta apie 11 kilometrų vamzdynų“, – aiškina projektą įgyvendinusios UAB „Tenko Baltic“ technikos direktorius Laimonas Bugenis. Šilumos siurbliai gruntas /vanduo, kurių bendras šiluminis galingumas viršija 1,1 MW, per šią geoterminių zondų sistemą iš giluminių grunto sluoksnių „siurbia“ 75-80 proc. nemokamos energijos, ir, pritaikęs pastatų šildymo sistemai, tiekia ją suvartodamas vos 20-25 proc. elektros energijos.
Tokiu būdu kompleksui gaminamos šiluminės energijos kaina yra apie 90-100 Lt/MWh. Šalia to, šie šilumos siurbliai papildomai atgauna didelę dalį šilumos iš karšto mineralinio vandens nuotekų bei vasarą šaldo patalpas beveik nemokamai. „Džiugu, kad užsakovas pastatų energijos taupymo problemą sprendė kompleksiškai, t.y. iš pradžių mažindamas pastatų šilumos poreikius – renovuodamas esamus pastatus, o vėliau pasirinkdamas ekologiškiausią ir ekonomiškiausią šilumą gaminančias sistemas“, – sako L. Bugenis.
Šiuo metu projektas jau beveik baigtas. Pernai buvo įrengti geoterminiai zondai ir sumontuota šilumos siurblių įranga, tiekianti šilumą pagrindiniams komplekso pastatams. Šiemet vandens parke sumontuoti šilumos siurbliai oras/vanduo, apartamentuose „Dzūkija“ įrengta lubinio kapiliarinio šildymo-vėsinimo sistema ir labai aukšto efektyvumo rekuperacinė vėdinimo sistema, karštas vanduo nuo viešbučio „Lietuva“ patiektas konferencijų centrui ir viešbučiui „Druskininkai“. Kitąmet atsinaujinantiems energijos šaltiniams bus pritaikytos viešbučio „Druskininkai“ šildymo ir vėsinimo sistemos bei modernizuota laisvalaikio klubo „Sūkurys“ šildymo sistema, čia įrengiant šilumos siurblius oras/vanduo.
Jau kitąmet net 78 proc. „Grand SPA Lietuva“ komplekse sunaudojamos šiluminės energijos bus pagaminama nuosavais šilumos siurbliais ir tik 22 proc. reikalingos šilumos bus perkama iš šilumos tinklų.
Investicijos į atsinaujinančios energetikos įrenginius, jų montavimą ir su tuo susijusią komplekso rekonstrukciją siekia 6 mln. Lt. „Šis projektas ir investicijos į jį turėtų atsipirkti per 6-7 metus. Panašu, kad taip ir bus, nes pernai išlaidos šildymui sumažėjo 409 tūkst. Lt, o šiemet – dar dvigubai tiek“, – sako P. Lisauskas.
Ekspertų skaičiavimais, „Grand SPA Lietuva“ kompleksas sunaudoja maždaug tiek pat šiluminės energijos kaip trys tipiniai gyvenamieji devynaukščiai pastatai. „Jei panašius pastatų šildymo ir karšto vandens ruošimo sprendimus taikytume gyvenamuosiuose daugiabučiuose, juos renovuojant, modernizuojant, tai Lietuvoje, matyt, nuolat brangstančios šilumos ir jai pagaminti reikalingo kuro problemos ženkliai sumažėtų“,– svarsto „Grand SPA Lietuva vadovas.