Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai (AHK), vykdydami Vokietijos federalinės Ūkio ir technologijų ministerijos remiamą projektą „Energiškai efektyvi statyba ir renovacija. Vokiškos gerosios praktikos projektų Lietuvoje pristatymas“. Šiuo renginiu buvo siekiama pristatyti jau įgyvendintus vokiškus energiškai efektyvios statybos projektus.
AHK prekybos rūmai šio projekto metu atrinko penkis pastatus, kuriuose buvo įdiegtos inovatyvios ir energiškai efektyvios vokiškos technologijos. Į šį sąrašą pakliuvo ir specialiomis AHK lentelėmis buvo apdovanoti šie objektai:
Daugiabučiai namai MĖTA (Santariškių g. 77, 79, 81, 83, 85, Vilnius),
Pasyvus dvibutis gyvenamasis namas Kaune (Medeinos g. 31, Akademijos mstl., Kauno r.),
Viešbutis Dzūkija, poilsio komplekse “Grand SPA Lietuva” (V. Kudirkos g. 45, Druskininkai),
BOD Group administracinis-gamybinis pastatas (Mokslininkų g. 6A, Vilnius)
Pilnų namų bendruomenės socialinių paslaugų pastatas Panaroje (Panaros k., Merkinė, Varėnos r.)
AHK rūmų pranešime šie nominantai pristatomi taip:
Aukštųjų technologijų tyrimų centras Vilniuje (Mokslininkų g. 6A, Vilnius):
Išskirtinis UAB BOD Group pastato, kurio plotas beveik 30 000 m2 bruožas – geoterminės energijos naudojimas gamyboje. Saulės elementų gamybos linijoms vėsinti geoterminė energija naudojama ištisus metus. Pastate įrengta viena iš didžiausių geoterminio šildymo bei vėsinimo sistemų Lietuvoje (0,8 MW). Po pastatu buvo išgręžti šimtas devyni 150 m gylio gręžiniai, įrengta 12 „Stiebel Eltron WPF 66″ (70 kW) šilumos siurblių. Siurbliams reikalingą elektros energiją tiekia ant stogo įrengti saulės elementai. Geoterminė energija sudaro apie 43 % visos per metus suvartojamos šiluminės energijos, kita dalis gaunama iš Vilniaus miesto šilumos tinklų.
Daugiabučiai gyvenamieji namai Mėta 2, 4, 5, 6 ir 7 (Santariškių g. 77, 79, 81, 83, 85, Vilnius):
Statant gyvenamuosius namus „Mėta”, buvo siekiama palyginti skirtingų šilumos gamybos būdų veiksmingumą panašaus tipo pastatuose, klientų požiūrį į modernias šildymo sistemas ir šių sistemų administravimo ypatumus. Namuose Mėta 2, 4, 7 įrengti „Viessmann” dujiniai katilai su saulės kolektoriais, skirtais karštam vandeniui ruošti. Namuose Mėta 5, 6 įrengta „Stiebel Eltron” geoterminė šildymo sistema. Palyginti su analogišku namu su centrinio šildymo sistema, Mėta kotedžuose su saulės kolektoriais 2012-2013 m. žiemos sezono vidutinės sąskaitos už šildymą buvo apie 30% mažesnės, o geoterminį šildymą turinčiuose Mėta namuose – apie 45% mažesnės.
Pasyvus dvibutis gyvenamasis namas (Medeinos g. 31, Akademijos mstl., Kauno r.):
Namas buvo planuojamas pagal Pasyvaus namo instituto (Passivhaus Institut, PHI) Darmštadte (Vokietija) reikalavimus, kuriais vadovaujantis pastato šildymo energijos sąnaudos neturi viršyti 15 kWh/m2 per metus. Pasiektas puikus pastato sandarumas. Sveiką patalpų mikroklimatą garantuoja name sumontuotas rekuperatorius, kurio naudingumo koeficientas – 91 %.
Pilnų namų bendruomenės socialinių paslaugų pastatas (Panaros k., Merkinė, Varėnos r.):
Pilnų namų bendruomenės socialinių paslaugų pastate įrengti gyvenamieji kambariai, gydytojų kabinetai, administracijos ir ūkinės patalpos. Projektą inicijavo ir aktyviai rėmė Nacionalinė pasyvaus namo asociacija, plėtojanti pasyviųjų namų idėją Lietuvoje. Tai pirmasis pastatas Lietuvoje, kuris 2012.04.11 d. buvo sertifikuotas Pasyvaus namo institute Darmštadte. Projektuojant ir statant namą buvo siekiama sukurti sveiką patalpų mikroklimatą. Tai garantuoja name sumontuotas rekuperatorius. Name įrengtas geoterminė „Stiebel Eltron” šildymo sistema. Karštam vandeniui ruošti name naudojami saulės kolektoriai.
Viešbutis Dzūkija Druskininkuose (V. Kudirkos g. 45, Druskininkai):
Pačiame kurorto centre, gamtos apsuptyje esantis viešbutis dera su ja ir savo vidumi. Siekiant komforto SPA svečiams ir drauge kuo žemesnių eksploatacijos bei priežiūros sąnaudų, šiame pastate įgyvendinti įvairūs inovatyvūs inžineriniai ir architektūriniai sprendimai. TENKO Baltic viešbutyje įrengė vokiečių gamintojo „BEKA Heiz- und Khlmatten GmbH” kapiliarinių vamzdelių grindinio bei lubinio šildymo ir vėsinimo sistemą. Jos skleidžiama šiluma gali būti palyginta su saulės, laužo ar krosnies šiluma. Dėl šios priežasties be jokios įtakos komfortui patalpos temperatūra gali būti 2-3 laipsniais žemesnė, nei esant konvekciniam ar oriniam šildymui, ir tai leidžia sutaupyti apie 12-18 % energijos.
Visi penki objektai ir juose naudojamos vokiškos technologijos pristatomi AHK išleistame leidinyje „Pasiekimų pristatymas – energinis efektyvumas „made in Germany”.